Žemaitijos istorijos puoselėtojo, tautodailininko Jakovo Bunkos skulptūra „Platelių Mozė“ įkvėpė kelias dešimtis menininkų. Jų kūrybinių interpretacijų galima išvysti parodoje „Mozės klajonės“, atidarytoje nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Vienintelis Lietuvos žydų tautodailininkas J. Bunka, gyvenęs Plungėje, kūrinius iš medžio skyrė Holokausto aukoms atminti.
Viena garsiausių J. Bunkos skulptūrų „Platelių Mozė“, pastatytą 1986-aisiais, jis skirta trisdešimčiai žydų, nužudytų Antrojo pasaulinio karo metais, atminti. Beveik 6 metrų ąžuolinė skulptūra prabėgus trims dešimtmečiams sukežo ir nugriuvo, bet pavyko išgelbėti originalią Mozės galvą. Ji restauruota ir išsaugota, o dabar tapo įkvėpimu parodos „Mozės klajonės“ kūrėjams.
Į „Mozės klajones“ leidosi kelios dešimtys įvairių šalių menininkų, tad Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje skirtingomis technikomis pakeistus gipso liejinius eksponuoja Adomas Jacovskis, Solomonas Teitelbaumas, Raimondas Savickas, Leo Ray, Algirdas Mikutis, Tatjana Kazimierėnienė, Aleksandra Jacovskytė.
„Tėvuko darbai ir parodos klajoja po visą pasaulį iki šio. Daug jo darbų kolekcijose, muziejuose, tai šita paroda jam būtų kaip aukščiausias taškas, svarbiausias įvykis“, – sako J. Bunkos sūnus Eugenijus Bunka.
Parodoje galima išvysti ir sumažintą „Platelių Mozės“ repliką. Ją išdrožęs Antanas Vaškys atkūręs ir J. Bunkos ąžuolinę skulptūrą. Skulptorius sako, kad tai buvo vienas sudėtingiausių jo kaltui pasidavusių darbų.
„Aš dievdirbys ir tuos šventuosius dirbdavau daug metų, bet čia buvo per tą žydų kultūrą, stilių gali pagauti, bet veidą atkartoti – neįmanoma. Ten visiškai naujos taisyklės, individualios, nes savamokslis kaip daro – jis sukuria tokias taisykles, kurių neįmanoma pakartoti“, – teigia kryždirbys Antanas Vaškys
„Mozės klajonių“ kūrėjai sako Mozės paieškos – tai kiekvieno mūsų gyvenimo tikslo ir prasmės ieškojimas, kurį atrasti bus galima iki kovo pradžios.
