Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje Vilniuje prasidėjo tarptautinė mokslinė konferencija, skirta spaudos atsiradimui Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Ta proga atidarytose parodose pristatomas ne tik pirmasis Vilniaus spaustuvininkas Pranciškus Skorina, bet ir vėliau įsikūrusios spaustuvės, jose leistos knygos.
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos kolekcijoje esanti rusėniškosios Biblijos „Skaičių knyga“ – viena iš dviejų Lietuvoje saugomų knygų, kurią atspaudė Pranciškus Skorina.
Išleista ji dar prieš Skorinai atvykstant į Vilnių – 1517-aisiais Prahoje, kur jis ir pradėjo spaustuvininko darbą.
Anot Vrublevskių bibliotekos vadovo, parodos „Pranciškaus Skorinos „Mažajai kelionių knygelei“ – 500“ kuratoriaus dr. Sigito Narbuto, šis leidinys – kitokia knyga, nei esame įpratę vartyti.
„Ji sudėtinė, sudaryta iš daugiau nei 20 atskirų knygų. Svarbiausia dalis, be jokios abejonės, psalmynas, visų psalmių vertimas į bažnytinę slavų kalbą. Leidinyje taip pat randame nemažai liturginių giesmių, kitų tekstų, kurie buvo reikalingi religinei stačiatikių praktikai ir jų mokymuisi.
Knygos apipavidalinimo elementai – iliustracijos, suformuotos antraštės, puslapių paginacija, užsklandos, inicialai – yra visiškai nauja to meto stačiatikių pasaulyje. Skorina tai perkėlė iš Vakarų Europos į Lietuvą. Iki šiol visi skorinistai sutaria, kad kalbant apie „Mažosios kelionių knygelės“ ir rusėniškosios Biblijos formaliuosius privalumus būtina paminėti unikalų, lengvai skaitomą šriftą. Tai irgi didžiulis Skorinos nuopelnas. Paskui jau jį kiti kopijavo, naudojosi jo atradimais“, – teigia S. Narbutas.
Iki šiandien išlikę keli „Mažosios kelionių knygelės“ egzemplioriai. Vienas pilniausiai išlikusių saugomas Danijos karališkoje bibliotekoje Kopenhagoje, pavienės knygos – Ukrainoje, Čekijoje, Baltarusijoje, Rusijoje.
Vrublevskių bibliotekos paroda pasakoja ne tik apie Pranciškų Skoriną, jo leidinius, bet ir pristato aplinkybes, žmones, lėmusius spaudos atsiradimą LDK. Anot S. Narbuto, viena svarbiausių aplinkybių – kultūrinė aplinka, kurią P. Skorina 1519 m. atvykęs į Vilnių rado tarp turtingųjų miestiečių – miesto burmistrų, pirklių ir amatininkų.
„Turtingiausio to miestiečių sluoksnio pagrindu ir vyko visas jo darbas. Šitas sluoksnis atsirado ne iš karto. Jam pradžią davė Lenkijos karaliaus Jogailos privilegija, kurią jis Vilniaus miestui suteikė krikštydamas Aukštaitiją 1387 m. Tada jis suteikė tris privilegijas. Viena buvo Vilniaus vyskupijai, kita – Lietuvos kilmingiesiems, ir trečia – sostinei, Vilniaus miestui, kuriam buvo suteiktos Magdeburgo teisės.
Jos pakeitė sostinės valdymą. Vietoj valdovo vietininko atsirado magistratas, burmistrai, tarėjai. Jų skaičius didėjo kartu augant ir amatininkams, miestiečiams – nekilmingajam sluoksniui, kuris per 130 metų, prabėgusių nuo Jogailos privilegijos, sustiprėjo tiek, kad jau formulavo užduotį tokiam talentingam žmogui, koks buvo Skorina. Jiems reikėjo spausdintos knygos ir jie tą spausdintą knygą gavo“, – sako S. Narbutas.
Parodoje eksponuojamos LDK valdovų – Žygimanto Kęstutaičio, Kazimiero Jogailaičio ir Aleksandro Jogailaičio – Vilniaus miestui išduotos privilegijos, 15 a. dar labiau išplėtusios miesto ir jo gyventojų teises.
Per autentiškus dokumentus pristatomi ir Skorinos amžininkai, valstybės ir Bažnyčios vadovai, kurių parama, suformuotos knygos kultūros tradicijos taip pat buvo svarbios P. Skorinai.
„Didiesiems kunigaikščiams priklauso dideli nuopelnai skatinant, ugdant ir pratinant visuomenę prie spausdintos knygos.
Iš Skorinos amžininkų, žmonių, kuriuos jis tikrai matė, su kuriais tikrai turėjo bendrauti mums svarbiausi yra du – Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Jaunesnysis ir jį vaivados ir kanclerio poste pakeitęs Albertas Goštautas. Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai Jaunesniajam tarnavo ne kas kitas, o „Giesmės apie stumbrą“ autorius Mikalojus Husovianas (1523 m. lotynų kalba išleista „Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“ – pirmas didesnis grožinės literatūros kūrinys apie Lietuvą, – LRT.lt). Savo parodoje mes rodome autentišką Husoviano ranka surašytą raštą Radvilai Jaunesniajam su Husoviano parašu“, – pasakoja Vrublevskių bibliotekos vadovas.
Be „Mažosios kelionių knygelės“, P. Skorina LDK, Vilniuje, 1525 m. išleido ir liturginę knygą „Apaštalas“, kuri saugoma Vilniaus universiteto bibliotekoje. Knygą šiuo metu pamatyti galima universiteto bibliotekoje veikiančioje parodoje „Skorinos pradėta: 500 metų Vilniaus spaudai“.
„Skorinos knygos – labai puošnios. Ir matome, kad ornamentuose jis naudojo savo asmeninius simbolius. Viename jų – mėnulis ir saulė, kitame, spėjama, pavaizduotas Tau kryžius“, – sako šios parodos kuratorė dr. Ina Kažuro.
Parodoje pristatomos iki 18 amžiaus pabaigos Vilniuje įkurtos spaustuvės, joje leistos knygos. Anot I. Kažuro, Vilnius buvo išskirtinis miestas: „Vienu metu jame veikė per 15 spaustuvių. Nėra kito tokio Lietuvos miesto, kuriame būtų tiek daug spaustuvių. Buvo viena spaustuvė Kėdainiuose, Vievyje, taip pat kelios spaustuvės rusėnų miestuose – Slucke, Supraslėje, Mogiliove, Polocke“.
Parodoje eksponuojami 10 didžiausių – 5 privačių ir 5 institucinių – spaustuvių leidiniai. Būtent privačios spaustuvės žymi ankstyvąjį Vilniaus spaudos laikotarpį. Pirmoji jų, atidaryta praėjus keliems dešimtmečiams po P. Skorinos spaustuvės darbo pradžios, buvo Mamoničių šeimos.
„Po Mamoničių jau greitai pradėjo rastis ir kitos privačios spaustuvės. Jas įsteigė miestiečiai, meistrai spaustuvininkai, o vieną spaustuvę – didikas. Tai – Mikalojus Radvila Našlaitėlis. Jo spaustuvė dar labai reikšminga mūsų istorijoje tuo, kad davė pradžią didžiausiai Vilniaus spaustuvei, kuri priklausė Vilniaus akademijai“, – teigia I. Kažuro.
Pirmasis leidinys, kurį 1576-aisiais išleido Radvilos Našlaitėlio leidykla – Petro Skargos, tuo metu dar tik būsimo pirmojo Vilniaus universiteto rektoriaus, knyga.
Iš privačių Vilniaus spaustuvių parodos kuratorė išsiskiria Karcanų, kadangi joje ypač daug dėmesio skirta pasaulietinei literatūrai: Antikos autoriams, to meto istorinei literatūrai.
Karcanų spaustuvėje 1598-taisiais išleista ir viena pirmųjų Vilniaus knygų su gaidomis – kalvinistų dvasininko Stanislovo Sudrovijaus parengtas giesmynas. Gaidų spausdinimas dar buvo naujas ir neįprastas Vilniuje, kadangi jų spauda reikalavo kitokių technologijų, specialių literų.
Skaičiuojama, kad beveik per tris šimtmečius Vilniuje išspausdinta apie 6 tūkst. leidinių keliomis kalbomis: ne tik Skorinos leistomis rusėnų ir bažnytine slavų, bet ir lietuvių, lotynų, lenkų, graikų, vokiečių, italų, prancūzų. Seniausios išlikusios knygos latvių kalba taip pat išleistos Vilniuje.
„Skorina buvo rusėnų kultūros atstovas, ji susijusi su kirilikos raštija. Kirilikos raštija ir knygos turi savo puošybos tradiciją. Kai kurių Vilniaus spaustuvių, pavyzdžiui, mamoničių šeimos, kurios tęsė būtent kirilikos raštijos spaudą, leidiniuose tikrai galima pamatyti, kas buvo perimta iš Skorinos spaudos.
Kitos spaustuvės, kurios pradėjo spausdinti lotyniškais rašmenimis, naudojo lotyniškos kilmės puošybos elementus. Bet mes turime vis tiek unikalią knygą, tai – 16 a. pab. Naujasis Testamentas, kurį išleido Vilniaus Švč. Trejybės brolijos spaustuvė. Knyga unikali tuo, kad joje panaudoti Skorinos „Apaštalo“ ornamentai. Tad galime sakyti, kad po Skorinos išvykos iš Vilniaus, po daug dešimtmečių kitos spaustuvės tęsė jo tradiciją ir naudojosi jo ornamentais“, – sako I. Kažuro.
