Įkvėpti šiandieninio visaapimančio egzistencinio nerimo, trupės „Nuepiko“ šokėjai Marius Pinigis, Adrian Carlo Bibiano, Andrius Stakelė ir Arūnas Mozūraitis spektaklyje „Niekur, bet ne čia“ leidžiasi į vidinius pažinties su pačiais savimi pragarus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Spektaklyje kūrėjai įtaigiai permąsto žmogiškąją prigimtį ir mėgina išlysti iš XXI-ojo amžiaus Platono uolos, peržengti horizontą ir atsidurti ten, kur neįmanoma, ten, kur dar nebūta. Kūrėjų meninio žvilgsnio ašyje – savotiškoje limbo būsenoje – tarp praeities ir ateities, realybės ir fikcijos – įstrigęs žmogus, mėginantis ieškoti atsakymų į fundamentalius ir neblėstančius egzistencinius klausimus: kas aš esu ir kur link judu?
Trupės bendraįkūrėjas, šokėjas, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas M. Pinigis pasakoja, kad spektaklio idėja gimė pandemijos akivaizdoje, pasauliui patiriant neįprastą sąstingį, o kiekvienam iš mūsų vis daugiau laiko praleidžiant namuose, atsiribojus nuo aplinkos. Kilo noras permąstyti kas dieną prisiimamus socialinius vaidmenis, atsigręžti į nematomą ar paprastai pasauliui nerodomą savo pusę, gvildenti asmeninį santykį su kitu ir jame besiskleidžiančią vidinę tapatybę. Jam antrina trupės šokėjas A. C. Bibiano: „Spektaklis išlaisvina mintis, kurių net nemanėme turintys, ir skatina žvelgti po paviršiumi“.
„Niekur, bet ne čia“ – tai naujausias kūrėjų darbas. Nuo 2016 m. gyvuojanti ir šiuolaikinio šokio scenoje pripažinimą spektakliais „(g)round zero“ ir „Perdegimas“ jau pelniusi trupė naujausiame savo spektaklyje pirmą kartą pasirodys didesne nei įprasta sudėtimi.
Prie trupės senbuvių M. Pinigio, A. Stakelės ir A. C. Bibiano scenoje prisijungs neseniai trupės gretas papildęs A. Mozūraitis ir spektaklio idėjas plėtoti trupės kūrybiniam branduoliui padėję šokėjai ir choreografai Mantas Stabačinskas ir Vilma Pitrinaitė.
