Kultūra

2021.12.05 13:45

Sovietų sunaikintas totorių palikimas: sugriautos mečetės ir ant kapinių išdygęs Lukiškių kalėjimas

Agnė Šimkūnaitė, LRT KLASIKOS laidų ciklas „Lietuvos totorių istorijos“, LRT.lt2021.12.05 13:45

Tarpukariu sovietams užėmus Krymą ir ten pradėjus persekioti totorius jų politiniu ir dvasiniu centru tapo Vilnius. Tačiau ir čia atslinkęs raudonasis maras sunaikino didžiąją dalį totorių palikimo. Vilniaus totorių mečetės ir kapinių sunaikinimas buvo didžiausias praradimas sostinės totorių bendruomenei, LRT KLASIKAI sako Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko pavaduotojas Motiejus Jakubauskas.

2021-aisiais minime Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metus. LRT KLASIKOS laidos „Ryto allegro“ kūrybinė komanda šia proga parengė ciklą pasakojimų apie totorių religijos, kultūros, vertybių, tradicijų puoselėjimą ir problemas, su kuriomis susidūrė ši negausi istorinė etninė grupė. Šiandien – pirmas pasakojimas apie totorių maldos namų – mečečių – skaudžius likimus ir bandymus sugriautas mečetes būsimoms kartoms išsaugoti maketų pavidalu.


Totoriai – viena seniausių etninių grupių, nuo seno gyvenusi Lietuvoje ir jos istorinėse žemėse, sako Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko pavaduotojas M. Jakubauskas. Lietuvos, tiksliau, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teritorijoje totoriai pasirodė dar didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino laikais. Pasak M. Jakubausko, būtent su šiuo valdovu ir buvo sudarytos pirmosios totorių ir lietuvių sutartys.

„Todėl ir švenčiame 700 metų jubiliejų nuo tos žinios, kada buvo pasirašyta pirmoji tokia sutartis, – sako jis. – Reikia pažymėti, kad tai buvo pirmoji žinoma sutartis. Vis dėlto žinių, kad jie būtų apsigyvenę Lietuvoje tuo laikotarpiu, nelabai yra, nes manoma, kad pradinis variantas tikriausiai buvo siekis labiau politiškai vieniems kitus paremti.“

Būtent čia, Vilniuje, buvo Lietuvos totorių širdis, nes ir Muftiatas čia buvo sukurtas dėl to, kad sovietams užėmus Krymą ten jis buvo sunaikintas.

Pagrindinis totorių apsigyvenimo Lietuvoje laikotarpis buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais. Pirmasis Vytauto žygis į Krymą įvyko 1397-aisiais, radijo klausytojams primena Totorių bendruomenių sąjungos pirmininko pavaduotojas.

„Tai yra būtent tas masinis totorių apsigyvenimo Lietuvoje laikotarpis. Pirmieji totoriai apsigyveno Trakuose ir aplink Trakus. Vėliau gyvenvietės plėtėsi: Vokės pakraščiai, Alytus ir dar toliau“, – pasakoja M. Jakubauskas.

Nors nuo pirmų totorių grupių apsigyvenimo Lietuvoje praėjo 700 metų, apie šią etninę grupę, jos papročius ir istoriją žinome, deja, nedaug. Prie šių spragų atsiradimo labai prisidėjo sovietmetis – tuomet nuo žemės paviršiaus buvo nušluoti reikšmingi totorių kultūros objektai, tikina M. Jakubauskas.

„Vis dėlto sovietmetis padarė savo... Sovietmečiu labiausiai nukentėjome kaip tautinė mažuma. Aš nelabai mėgstu sąvokos „tautinė mažuma“, – prisipažįsta pašnekovas. – Daug totorių buvo sulyginti su Krymo totoriais, kurie 1944 metais buvo ištremti iš Krymo. Tikriausiai ir Lietuvos totoriai jautė šias pasekmes. Jei žiūrėtume į sovietmečio laikotarpį, tai didžiausi praradimai buvo Vilniaus mečetė ir Vilniaus kapinės.

Būtent čia, Vilniuje, buvo Lietuvos totorių širdis, nes ir Muftiatas (Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių taryba ir / arba Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras, – LRT.lt) čia buvo sukurtas dėl to, kad sovietams užėmus Krymą ten jis buvo sunaikintas. Tad 1925 metais Muftiatas buvo įkurtas Vilniuje. Muftijumi buvo pakviestas ir tapo Jokūbas Šinkevičius. Vilniuje totoriai koncentravosi Lukiškėse, kurios taip ir buvo vadinamos – totorių Lukiškėmis.“

Tuomet be skrupulų buvo prijungtos Lietuvos totorių kapinės. Praktiškai visos tos kapinaitės atsidūrė po Lukiškių kalėjimu.

M. Jakubauskas pasakoja, kad totorių paveldas sostinėje ypač nukentėjo caro laikais statant Lukiškių kalėjimą. „Jiems paprasčiausiai pritrūko žemės. Tuomet be skrupulų buvo prijungtos Lietuvos totorių kapinės. Praktiškai visos tos kapinaitės atsidūrė po Lukiškių kalėjimu“, – sako Totorių bendruomenių sąjungos pirmininko pavaduotojas.

Pašnekovas čia pat įvardija ir kitą svarbų totoriams kultūrinio ir dvasinio paveldo praradimą. „Kitas skaudus praradimas buvo toje vietoje, kur dabar yra Lietuvos mokslo akademijos Fizikos institutas. Šioje vietoje stovėjo mečetė. Šalia jos buvo kapinės. 1968 metais sovietų valdžios sprendimu buvo sunaikintos kapinės ir nugriauta mečetė. Tad tai buvo didžiausi praradimai Vilniaus totoriams, – sako M. Jakubauskas. – Po šių įvykių totoriai iš Vilniaus išsivažinėjo dar 1944 metais, mat pats mečetės nugriovimas buvo antrasis sunaikinimo etapas. O pirmasis buvo dar 1944-aisiais, kai užėjus sovietams mečetė buvo paversta nenaudojamu pastatu.“

Skaudžias sovietmečio netektis kompensuoti nelengva, o dažnai dėl resursų stokos ir sunkiai įmanoma, tačiau buvusias totorių mečetes atkurti ir įamžinti ateičiai galima ir kitais būdais, pavyzdžiui, atkuriant jų maketus, sako jau keturis jų atkūręs M. Jakubauskas.

Tarp išskirtinių totorių kultūros pėdsakų – ir bendruomenės išsaugoti muhirai, šventųjų paveikslai, taip pat senieji darbo įrankiai, kulinarijos paveldas bei, žinoma, rankraščiai. Kai kurie rankraščiai siekia ir 300 metų, tikina pašnekovas.

Didelė dalis tautų rado prieglobstį čia, jie kūrė tą Lietuvą, ir viena iš seniausių tą dariusių tautų buvo būtent totoriai.

„Jie buvo perrašinėjami – gana tvarkingai, gražiai – ir perduodami. Įdomiausia, kad būtent tie rankraščiai buvo perduodami iš kartų į kartas. Taip jie atėjo iki mūsų dienų. Tarpukariu Vilniuje turėjome ir archyvą, ir muziejų, ir skaityklą. Mes visa tai labai norėtume atkurti! Ne totoriams to reikia – čia mums visiems, visai Lietuvai, visam pasauliui. Mes norime parodyti, kaip gražiai, tvarkingai čia sugyveno visos tautos. Juk didelė dalis tautų rado prieglobstį čia, jie kūrė tą Lietuvą ir viena seniausių tą dariusių tautų buvo būtent totoriai“, – sako Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko pavaduotojas Motiejus Jakubauskas.

Kalbėdami apie Lietuvos istoriją, negalime jos atsieti nuo Lietuvoje nuo seno gyvenusių etninių grupių. Įvairiapusis praeities pamatymas ir įvertinimas mums atskleidžia į užmarštį mėgintus nugramzdinti mūsų praeities sluoksnius.

Išsamesnis pasakojimas – radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt