Kultūra

2021.10.24 13:32

Libertas Klimka. Apie juoduogio šeivamedžio naudą

Libertas Klimka,etnologas2021.10.24 13:32

Šį rytą į mano balkone įrengtą lesyklėlę atsilankė visas tuntas paukštelių: zylės, žvirbliai, strazdai. Mat išvakarėse ten pabėriau juodų šeivamedžio uogelių. Tai tikrai įdomus augalas: ir savo savybėmis, ir žmogaus suteiktomis prasmėmis. Šis medelis ar greičiau krūmokšnis priklauso sausmedžių šeimai. Žydi pieno baltumo žiedynais. Jo lapų ir net pumpurų ypatingas kvapas atgina sodą nuo visokių vabzdžių kenkėjų. Sakoma, kad svaigus augalo kvapas atbaidąs net peles ir kurmius. Ir musės niekada nenutūps ant šeivamedžio. Ogi šeivamedžio žiedus mielai lanko bitės. Prinokusios uogelės yra valgomos, turi vaistinių medžiagų. Žiniuonių teigimu, kelios kasdien suvalgomos uogelės prailgina žmogaus amžių. Kaip ten bebūtų, jos tikrai turi bakterijas naikinančių savybių.

O iš kur toks augalo pavadinimas? Šeiva dažniausiai vadinamas pagaliukas, ant kurio audėjos suvynioja ataudų siūlus. Pasakymas „šeivas pritrinti” reiškia prisukti ant pagaliuko siūlų ir įdėti jį į šaudyklėlę. Tada, K.Donelaičio žodžiais, „ir šaudyklė su šeiva šokinėdama tarškia”.


Taip pat liaudiškose palyginimuose, priežodžiuose vis šeiva paminima: „Nosis ilga kaip ta šeiva”, „Blauzdos tęvos kaip šeivos”, „Linksma, greita kaip šeivelė”, Tačiau žodis „šeiva” yra daugiaprasmis. Šitaip pavadinami taip pat pypkiakotis, latakėlis sulai tekinti ir šaudyklėlė tinklui megzti. Išvardytosios prasmės bus kilusios iš šeivamedžio medienos savybių. Daugeliui gaminių ji tinkanti. Medelio šakelės turi purią šerdį, tad lengva iš jų pasidaryti vamzdelį. Mediena gana kieta, neplaušijanti, - siūlas prie jos nekimba, nesidrasko.

Žmogus bus nuo seno pastebėjęs naudingąsias šeivamedžio savybes; ir tas vaistines, ir tinkamas įnagiams gaminti. Netgi „apgyvendino” po šeivamedžiu mitines būtybes, - būtent tas, kurios padeda kasdieniniuose žmogaus rūpesčiuose. Apie augalo mitologizavimą pastabų parašė XVI a. autoriai, pirmieji ėmę domėtis senąja baltų religija. Štai istorikas Motiejus Stryjkovskis savo „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronikoje“, išspausdintoje 1582 m., teigia: „ ...vietiniai gyventojai dar tebesilaiko seno pagoniško tikėjimo, kad po šeivamedžiu gyvenančios kažkokios požeminės būtybės, kažkokios dvasios ar vaiduliai, kuriuos jie vadina nykštukais ir kurie dažnai pasirodą naktimis, kai mėnuo šviečia...“ Dar daugiau žinių apie mitinių būtybių buveinę po šeivamedžiu pateikia Jonas Lasickis knygelėje „Apie žemaičių dievus”, išleistoje 1615 m.: „...daugelis ypač gerbia Puškaitį (Purscetum), šventųjų medžių ir miškelių valdovą. Jų įsitikinimu, jis gyvenąs po šeivamedžiu. Jam žmonės visur deda po šituo medžiu duonos, alaus ir kitokių valgių bei gėrimų ir maldauja, kad tas dievas nuramintų didikų ir kilmingųjų dievą Markopolį (Marcoppolum), kad tie nekamuotų jų sunkia vergija, kad atsiųstų pas juos barstukų (Barstuccae), kurie, jų nuomone, apsigyvenę namuose, atnešą jiems palaimą“. Belieka pridurti, kad barstukai Žemaičiuose žinomi kaukų vardu. Tai miško žmogeliukai, įsiprašą rudenį į žmogaus būstą. Mažieji atneša namams skalsą.

Ir dar apie vieną savito kvapo krūmokšnį, tačiau sodinamą jau po langais. Tai diemedis. Šio pavadinimas itin įdomus, susijęs su senovine burtavimo praktika, ypač būdinga prigimtinėms religijoms. Burtais sužinoma dievų valia, kad būtų galima elgtis pagal ją; tik toks elgesys būdavo pripažįstamas teisingu ir garantuojančiu sėkmę. „Burtas“ lietuviškai reiškia keturkampį medžio gabalėlį; tikėtina, kad toks ir būdavo naudojamas ateities spėjimams. Detaliai tai aprašė XVII a. autorius Motiejus Pretorijus, sakydamas, kad žyniai, vadinami burtininkais, turi tris mažus medžio gabalėlius, kiekvieno dydis kaip piršto dalis, narelis. Jie metami žemėn ranka, o spėjama iš to, kokia puse – blogąja ar gerąja – nukrinta. Jo aprašymą rašinyje „Žinios apie lietuvių būdą, prigimtį ir gyvenimą“ papildė anoniminis autorius, pridūręs, kad burtų kaladėlės turi būti iš diemedžio. Esminė pastaba, paaiškinanti augalo pavadinimą bei jo mitinį sureikšminimą...

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt