Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį, po susitikimo su lenkų lyderiu Karoliu Nawrockiu, pareiškė, kad su Lenkija turi būti tęsiami draugiški santykiai.
„Mano nuomone, mūsų susitikimas su Lenkijos prezidentu buvo svarbus, gana ilgas ir konstruktyvus“, – žurnalistams per „WhatsApp“ sakė V. Zelenskis.
Prezidentai susitiko trečiadienį NATO viršūnių susitikimo Ankaroje kuluaruose po didelio nesutarimo tarp Kyjivo ir Varšuvos dėl Voluinės žudynių.
V. Zelenskis nurodė, kad istoriniai klausimai buvo viena iš susitikimo temų. Jis pridūrė, kad „turime būti konstruktyvūs ir taktiški, kad nepakenktume svarbiems draugiškiems kaimyniniams Ukrainos ir Lenkijos santykiams“.
Pasak V. Zelenskio, kita susitikimo tema buvo saugumas. Jis pabrėžė, kad abi pusės supranta turinčios bendrą priešą – Rusiją.
V. Zelenskis daugiau nei valandą trukusį susitikimą apibūdino kaip svarbų ir būtiną. Jis pabrėžė, kad abiem pusėms labai svarbu išsaugoti tarpusavio supratimą bei paramą ir veikti kartu.
„Stiprūs santykiai yra tai, ko reikia mūsų šalims. Sutarėme, kad tęsime šį dialogą“, – sakė V. Zelenskis.
Lenkijos prezidentas po susitikimo teigė, kad Lenkija ir Ukraina vienodai vertina grėsmes nepriklausomybei, ir patvirtino, kad Rusija išlieka pagrindine grėsme abiem šalims.
K. Nawrockis pripažino, kad jiems nepavyko išspręsti istorinių klausimų, tačiau pridūrė, jog nesitikėjo, kad pavyks sureguliuoti juos visus.
Jis taip pat pareiškė, kad Ukrainos sukilėlių armija (UPA) bei jos simbolika yra „nediskutuotini dalykai“, kaip ir lenkų tautos emocijos dėl Voluinės žudynių.
Prezidento V. Zelenskio dekretas, kuriuo vienas karinis dalinys pavadintas prieštaringai vertinamos UPA vardu, sulaukė didelės Lenkijos pareigūnų kritikos.
K. Nawrockis atėmė iš V. Zelenskio Baltojo erelio ordiną – aukščiausią Lenkijos valstybinį apdovanojimą, 2023 metais įteiktą Ukrainos prezidentui už indėlį gilinant draugiškus dvišalius santykius.
Gegužės 27 dieną V. Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinys pavadintas „UPA didvyrių“ vardu, teigdamas, kad tai pastanga atkurti nacionalines karines tradicijas ir įvertinti puikų dalinio tarnavimą ginant Ukrainos nepriklausomybę.
Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) klausimas išlieka vienu giliausių istorinių ginčų tarp Lenkijos ir Ukrainos, šalims laikantis kardinaliai skirtingų požiūrių į šį karo meto nacionalistinį judėjimą.
Lenkija laiko UPA atsakinga už žiaurias lenkų civilių žudynes Voluinėje ir Rytų Galicijoje 1943–1945 metais. Ukrainoje ši grupė plačiai vertinama kaip nacionalistinis pasipriešinimo judėjimas, kovojęs už nepriklausomybę prieš sovietų valdžią.
1943–1945 metais UPA sistemingai nužudė nuo 60 tūkst. iki 100 tūkst. etninių lenkų, daugiausia civilių, nacių okupuotoje Voluinėje ir Rytų Galicijoje. Žudynės pasiekė kulminaciją per „Kruvinąjį sekmadienį“ vykdytus kaimų užpuolimus 1943 metų liepos 11 dieną.
