Kultūra

2021.10.15 19:55

Teatrologė Goda Dapšytė: lenkų invazija man maloni – pagaliau nusisukome nuo Maskvos

Mindaugas Klusas, LRT.lt2021.10.15 19:55

„Lukaszo Drewniako rašinyje galima rasti faktinių klaidų, įžeidžių teiginių. Tačiau jo įžvalgos dėl to nėra mažiau vertingos. Ne dėl to, kad jis iš užsienio, o dėl to, kad iš šono“, – taip teatrologė dr. Goda Dapšytė vertina pastarąsias savaites teatro bendruomenėje ir socialiniuose tinkluose aptarinėjamą lenkų kritiko publikaciją. 

Svetainėje „Teatralny.pl“ pasirodžiusiame straipsnyje „Vade, nevesk mūsų į Vilnių!“ L. Drewniakas išsako nerimą dėl dabartinio lietuvių teatro tendencijų – didžiųjų režisierių pasitraukimo, lenkų teatralų invazijos į Lietuvos scenas ir mūsų jaunųjų kūrėjų situacijos.

Lenkijos teatro filialas

Pasak LRT.lt kalbintos G. Dapšytės, L. Drewniako tekstas sulaukė rezonanso, nes yra gana tiesmukas. „Žvelgiant per atstumą galima tiksliau pamatyti kai kuriuos dalykus ir leisti sau juos įvardyti nepatogiai bei nemandagiai“, – sako ji.

Teatrologė atkreipia dėmesį, kad apie lenkų režisierių gausą Lietuvos teatruose pirmiausia prabilo ne patys lietuviai, o lenkas kritikas. „Nors neformalioje aplinkoje buvo galima girdėti juokaujant apie Lietuvą kaip lenkų teatro filialą, tai netapo dingstimi nei apžvalgai, nei pamfletui. Gal dėl to, kad nematome problemos, o gal tiesiog nepastebėjome“, – teigia G. Dapšytė.

Lenkų teatro įtakos stiprėjimas Lietuvoje jai visai malonus. „Tai reiškia, kad pagaliau nusisukome nuo Maskvos“, – juokiasi ji.

Labiau laukta naujojo

L. Drewniako rašinyje G. Dapšytei pasirodė įdomios trys temos. Pirmoji – kūrėjų dialogai. Jie nebūna dažnai aptariami kitaip nei istoriniu aspektu. Lenkų kritikas tekste užsimena apie kadaise egzistavusį režisierių dialogą ar net polilogą.

„Tai, kad anksčiau buvo galima jį įžvelgti, bylojo apie teatro bendruomenės kūrybingumo atmosferą, varžytuves, verdantį kūrybos procesą. Dabar dialogų pastebima kur kas rečiau“, – teigia teatrologė.

Antra svarbi lenkų kritiko užčiuopta tema – edukacija. Dar 2005 metų publikacijoje „Septyneri liesi metai“ (žurnalas „Kultūros barai“) L. Drewniakas kalbėjo apie antrosios teatro lygos stygių. Dabar – apie akivaizdų kadrų trūkumą ir edukacinės sistemos klaidas.

„Manau, tai gana tiksli nuoroda. Kalbame apie režisūrinį teatrą, todėl minime konkrečių režisierių pavardes. Ir kai atsisukame į jaunąją kartą, kuriai iš įpratimo priskiriame visus debiutavusius po Oskaro Koršunovo, pamatome, kad nuoseklaus režisierių rengimo Lietuvoje nebuvo“, – teigia G. Dapšytė.

Anot jos, jų pasirodydavo sporadiškai, ir tik pastaruoju metu pradeda ryškėti tam tikra loginė seka, tvarka. „Todėl svarbu atkreipti dėmesį, kad kalbėdamas apie jaunąją kartą L. Drewniakas mintyje turi ne dešimtį dabar kuriančių jaunų režisierių, o gerokai ilgesnį periodą – nuo „didžiojo šešeto“ debiuto iki šių dienų. Bent taip suprantu ne tik iš pastarojo, bet ir kitų jo tekstų“, – teigia teatrologė.

Per pastaruosius 30 metų, pasak jos, buvo labai laukiama naujojo atėjimo. „Arba naujosios, nors labiau turbūt naujojo, – nusijuokia G. Dapšytė. – Beje, tai dar vienas mūsų aptariamos situacijos aspektas. Paskiau nustojome laukti, o dabar apskritai nebelaukiame, sakome, kad galbūt viskas gerai.“

Teatro ir krepšinio paralelė vėl aktuali

Per tą ilgą laiko tarpsnį, anot teatrologės, pasirodydavo naujų vardų, tik jie išnykdavo L. Drewniako minimo „didžiojo šešeto“ (Eimuntas Nekrošius, Jonas Vaitkus, Rimas Tuminas, Oskaras Koršunovas, Gintaras Varnas, Cezaris Graužinis, – LRT.lt) šešėliuose.

Čia, pasak dr. G. Dapšytės, atsiveria trečia svarbi L. Drewniako paliesta tema – teatrų vadovų atsakomybė. „Apie tai mes nekalbame nieko. Šiuo požiūriu tenka pripažinti, kad teatrų repertuaro politika planuojama sezonais, geriausiu atveju – vadovo kadencijomis. Tačiau ar yra vizija, kaip į teatrą turėtų įsilieti jaunimas ilgalaikėje perspektyvoje, ilgesnėje nei nei 5 metų? Koks turėtų būti dialogas tarp aukštųjų mokyklų, teatro ir žiūrovų?“

Be aktorių, kitų teatro profesijų kartos, anot teatrologės, ugdomos chaotiškai. „Klestėjimo laikais, 10-uoju dešimtmečiu ir po 2000-ųjų, kai lietuvių teatras buvo graibstomas Europoje ar net visame pasaulyje, mėgome sakyti, kad Lietuvą garsina du dalykai – krepšinis ir teatras. Šiandien L. Drewniako rašinio fone galime grįžti prie šio sugretinimo ir to, kaip pastaruoju metu mums sekasi olimpiadose“, – nusijuokia ji.

Visuose teatro segmentuose, anot G. Dapšytės, buvo apleista edukacija, kūrybinė pameistrystė taip ir neatsirado. „Turiu mintyje, kad darbas su režisieriumi asistentui retokai tampa gera mokykla. Vadovui reikia įdėti pastangų, ne tik reikalauti paslaugų“, – sako teatrologė.

Niekas jų nenorėjo – visi labai laukė

L. Drewniako tekstas, jos manymu, yra deramas pagrindas susimąstyti, kaip bus elgiamasi su ateinančiomis teatralų kartomis – ne pavieniais vardais ir per ilgą laikotarpį.

„L. Drewniakas tiksliai įvardija įspūdį, kad du dešimtmečius tvyrojo nuostata, jog niekas nenorėjo jaunų kūrėjų ir tuo pat metu visi jų nepaprastai laukė. Juk rengtos debiutų programos, pasirodė visi dabar kuriantys režisieriai. Ir jų esama daugiau nei tie trys ar keturi didieji, nes repertuarai užpildomi.

Tiesiog gal nėra to pasitenkinimo, kurį jautėme olimpiniais savo teatro laikais. Buvome pripratę prie šedevrų produkavimo reguliarumo. Jis atnešdavo tarptautinį furorą, o tai glostė savimeilę. Išlepome ir neinvestavome į būsimas kartas. Palikome jas savieigai, savišvietai“, – liūdnai dėsto G. Dapšytė.

Dabartiniai jaunieji režisieriai, pasak jos, ne tokie, kokių tikėtasi. „Spėju, teatre Lietuvoje ir už jos ribų matome lūkesčių krizę. Labai tikiuosi, kad ta jaunoji karta nesiekia tų lūkesčių pateisinti, kad ji toliau eis savo nepramintais takais ir kada nors vėl pamatysime savitą, lengvai atpažįstamą, bet kitokį lietuvių teatrą.

Greičiausiai jis formuosis iš kūrėjų dialogo. Nors režisūrinis teatras dar gana stiprus, vis dažniau jaunųjų kūryboje matomi kolektyvinės kūrybos darbai. Todėl jiems linkėčiau naujo dialogo – kalbėtis ne tik kūriniais, bet ir tarpusavyje“, – pabrėžia dr. G. Dapšytė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt