Kultūra

2021.09.15 15:06

Vilniaus taryba nusprendė Cvirkos paminklą nukelti, Zuokas siūlė paminklui „nupjauti kojas“

atnaujinta 16.44
Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt, ELTA2021.09.15 15:06

Trečiadienį Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimus dėl Petro Cvirkos paminklo ir Žaliojo tilto skulptūrų. Nuspręsta nukelti P. Cvirkos paminklą, esantį jo vardo aikštėje Vilniuje. Taip pat nutarta perduoti P. Cvirkos ir Žaliojo tilto skulptūras Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn.

„Drįstu sakyti, kad paminklas daugiau ne rašytojui, o Komunistų partijos veikėjui skirtas. Bet P. Cvirka turėjo savo pažiūras, nes dar 1931–1932 metais jis Paryžiuje dirbo komunistinių pažiūrų leidinyje. Sartre`as, Camus – kūrybingų žmonių biografijose nestinga klystkelių. Pasiūlyčiau sprendimą: apatinę dalį, skirtą Cvirkai kaip komunistiniam veikėjui, pašalinę, nupjovę kojas, o biustą palikę, mes jį įamžintume kaip rašytoją“, – kalbėjo Artūras Zuokas.

Audronis Imbrasas kalbėjo, kad nereikėtų tvirtai teigti, kad P. Cvirka buvo talentingas rašytojas. „Bet kuriame ginče reikia dėti tašką. Atėjo laikas dėti tašką“, – sakė jis.

Tomas Gulbinas kvietė nesusipainioti argumentuose. „Yra aiškūs istoriniai faktai dėl veiklos prisidedant prie Lietuvos gyventojų genocido“, – sakė jis.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius akcentavo, kad rezoliucijoje nebuvo žodžių „buldozeris, nugriaukime, sunaikinkime“, kalbėta apie „nukėlimą ir perkėlimą“.

Tarybos narys Romasis Vaitiekūnas kalbėjo, kad absoliutinant, utriruojant šį sprendimą, reikėtų visų sovietinių rašytojų kūrinius išimti iš bibliotekų ir prekybos. „Griovimas yra paskutinė riba“, – sakė jis. Vytautas Kašėta ironizavo, kad tuomet reiktų nugriauti ir visus sovietmečiu statytus daugiabučius.

Taryba pavedė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui parengti ir teikti Tarybai svarstyti projektus. Taryba įpareigojo Vilniaus savivaldybės administraciją parengti planą dėl skvero laikinosios vizijos ir tęsti diskusijas su visuomene, įtraukiant ekspertus, dėl ilgalaikio viso komplekso sutvarkymo.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba pabrėžė, kad rėmėsi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvadomis, kuriose nustatyta, kad „Petras Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o jo kolaboravimas sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės ir jos piliečių likimui“.

Taryba atsižvelgė į Nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertų tarybos 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą išbraukti Petro Cvirkos paminklą iš kultūros vertybių registro.

R. Šimašius džiaugiasi sprendimu: tai reikėjo padaryti jau anksčiau

Vilniaus miesto savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl sostinės centre esančio rašytojo Petro Cvirkos paminklo nukėlimo, meras Remigijus Šimašius teigė, kad toks Tarybos sprendimas nebuvo netikėtas. Jis akcentavo, kad buvo nuspręsta ne dėl paminklo griovimo, kaip sako kai kurie kiti politikai, o dėl paminklo perkėlimo į kitą vietą.
„Džiaugiuosi, kad toks sprendimas yra. Politinė pozicija: labai oriai ir dalykiškai. Ne apie kažkokį griovimą kalbama, o apie perkėlimą į kitą vietą, greičiausiai Nacionalinį muziejų Vilniuje“, – Eltai po balsavimo Taryboje sakė R. Šimašius.

Meras pabrėžė, kad šis sprendimas nereiškia, jog bus galima pakeisti Naujamiestyje esančio skvero, kuriame dar stovi paminklas, paskirtį.

„Aišku, kad skveras lieka, kaip skveras su esama struktūra, tik labai svarbu jį pritaikyti individualių poreikių žmonėms“, – tikino jis.

Vertindamas koalicijos partnerių mintį, kad sprendimas nukelti P. Cvirkos paminklą yra pergalė atkuriant istorinį teisingumą, R. Šimašius pabrėžė, kad jis Vilniaus erdvių desovietizaciją supranta pirmiausiai, kaip šių vietų atnaujinimą.

„Istorinis teisingumas yra skambus žodis. Tiesą sakant, ir nacionalinėje valdžioje, ir pas mus koalicijos nuostatose yra apie viešų erdvių desovietizavimą, bet man asmeniškai viešų erdvių desovietizavimas, visų pirma, yra apie sovietinio planavimo tipo naujų rajonų pertvarkymą taip, kad jie atitiktų šiuolaikinius poreikius“, – aiškino Vilniaus meras.

Tačiau jis pabrėžė, kad, jam vadovaujant sostinei, buvo nukeltos ir sovietinės Žaliojo tilto skulptūros, o P. Cvirkos paminklą nukelti taip pat reikėjo jau anksčiau.

„Paties paminklo buvimas, aišku, žeidžia jausmus tų, kurie nukentėjo, o nukentėjo visa Lietuva. Aš tai traktuoju, kaip žingsnį, kurį reikėjo ir anksčiau padaryti. Po Kultūros paveldo komisijos sprendimo tą žingsnį galime padaryti“, – mano R. Šimašius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.