Kultūra

2021.04.18 10:20

8 metai be scenos legendos Šapranausko: ir antraplaniame vaidmenyje norėdavosi žiūrėti tik į jį

Aistė Stonytė, LRT PLIUS laida „Legendos. Šiandien ir visados“, LRT.lt2021.04.18 10:20

Prieš aštuonerius metus R. Šapranausko gimtadienio išvakarėse netekome šio įsimintino aktoriaus. „Labai didžiavausi, kad jį pažįstu ir kad galiu su juo vaidinti. Su V. Šapranausku buvo labai malonu bendradarbiauti, nes jis žaižaravo sąmoju. Nors nebijau sakyti, kad jis buvo išdidi asmenybė ir savimyla“, – kalbėjo Arūnas Sakalauskas.

V. Šapranauskas prisimintas laidoje „Legendos. Šiandien ir visados“. Aktoriaus V. Šapranausko kūrybinis kelias prasidėjo 1977-aisiais metais Rusų dramos teatre. Ten jis, būdamas vos pirmo kurso studentu, savo kurso vadovo, režisieriaus Vitalijaus Lanskojaus buvo pakviestas kurti vaidmenų.

Tais pačiais metais aktorius suvaidino pirmajame spektaklyje „Skutarevskis“, kurį ir režisavo V. Lanskojus. 1990-aisiais metais režisierius Rimas Tuminas pakvietė V. Šapranauską prisijungti prie Vilniaus mažojo teatro, šiame teatre jis dirbo beveik penkiolika metų.

Legendos. Šiandien ir visados. Bendražygiai prisimena Šapranauską: jis buvo teatro žmogus nuo pradžios iki pabaigos

Teatro kritikė Daiva Šabasevičienė pastebėjo, kad V. Šapranauskas išsiskyrė ne tik savo talentu, bet ir absoliučiu genialumu. „Vytautą Šapranauską galima laikyti vienu iš Lietuvos geriausių aktorių penketuko. Jo visas kambarys buvo iškabintas Mažojo teatro plakatais, jis iki pat šaknų buvo teatro aktorius. Jį galima lyginti su Federico Fellini ar Charlie Chaplinu, tai buvo aktorius, kuriame susipynė humoras ir tragedija, apibrėžti vieną žanrą ar suteikti jam vieną ar kitą amplua yra labai sunku ir, ko gero, nėra labai teisinga, kadangi V. Šapranauskas kiekvieną vaidmenį kūrė pats“, – pasakoja D. Šabasevičienė.

Anot D. Šabasevičienės, V. Šapranausko likimas buvo ypatingas. „Jis vaidino jau nuo aštuoniolikos metų, tai rodo, jog V. Šapranauskas turėjo be galo gyvą jaunystę, kažkas buvo jame užkoduota. Jo gyvenimas buvo išskirtinis jau iki jam atsiduriant konservatorijoje“, – teigia teatro kritikė.

Vos tik V. Šapranauskas 1976-ais metais įstoja į Lietuvos valstybinę konservatoriją, pas Algę Savickaitę ir V. Lanskojų, tais pačiais metais jis yra pakviečiamas ne tik į studentiškus spektaklius. Unikalu tai, kad pirmieji V. Šapranausko vaidmenys kuriami Rusų dramos teatre.

Maždaug 1981-aisiais metais šiame teatre jis per metus suvaidina net keturis didžiulius vaidmenis. D. Šabasevičienė sako, jog be V. Šapranausko buvo neįmanoma įsivaizduoti nė vieno spektaklio: „Jis buvo įpratęs dirbti itin intensyviai.“

V. Šapranausko kolegos aktoriaus A. Agarkovo žvilgsniu, V. Šapranauskas buvo žmogus fejerverkas. Anot jo, V. Šapranausko buvo neįmanoma nemylėti: „Tai buvo genialus aktorius, visiškai nebijau šio žodžio. Jis buvo puikus komedinis aktorius, galėjęs vos nuo vieno spragtelėjimo persikūnyti į bet kokį personažą. V. Šapranauskas mokėjo greitai įsikūnyti į vaidmenį.“

„Buvo tokių spektaklių, kuriuose buvo galimas tragifarsas, kur tragiška susijungia su komiška, ten jis galėdavo daryti įvairiausius stebuklus. Gaila, kad jis labai daug ko nespėjo suvaidinti, tačiau labai daug ir nuveikė“, – pasakoja A. Agarkovas.

Kaip teigia kolega, teatre būna įvairių srovių, grupių, intrigų ir buvo momentas, kai su teatro vadovybe V. Šapranauskui susiklostė ne patys geriausi santykiai „ir todėl jam tekdavo vaidinti ne pagrindinius, o antraplanius vaidmenis. Bet jis tuos vaidmenis taip suvaidindavo, kad norėdavosi žiūrėti tik į Vytą.“

Aktorius, režisierius Sigitas Račkys pripažįsta: „Aš jam visada pavydėjau talento, pats esu labiau vienplanis artistas. Jis buvo daugiaplanis artistas ir ši savybė tikrai verta pavydo.“

S. Račkys priduria, kad V. Šapranauskas galėjo vaidinti nuo didžiausios tragedijos iki juokingiausios komedijos: „Jis sugebėdavo prajuokinti proto aštrumu, improvizacija ir visa kuo. Visada juo stebėdavausi, tačiau jis buvo be galo jautrus. Mažiausiose scenose iš karto pasirodydavo jo ašaros, giliausi jausmai, bet čia pat jis galėdavo pereiti į pačias didžiausias komedijas.“

„Dublerių V. Šapranauskas niekada neturėdavo, nes pakartoti, kaip jis vaidindavo, būdavo tiesiog neįmanoma, o suvaidinti už jį geriau irgi neįmanoma. Jis buvo tikras teatro žmogus nuo pradžios iki galo. V. Šapranauskas nebuvo televizijos žmogus. Jo siela ir liko teatre“, – sako S. Račkys.

Pasak aktoriaus Arūno Sakalausko, V. Šapranauskas iš tikrųjų buvo žvaigždė Lietuvoje. Būti šalia V. Šapranausko jam buvo didelė garbė: „Labai didžiavausi, kad jį pažįstu ir kad galiu su juo vaidinti. Su V. Šapranausku buvo labai malonu bendradarbiauti, nes jis žaižaravo sąmoju. Jis buvo išsilavinęs, apsiskaitęs, jame buvo daug sarkazmo, ironijos. Tas jo sarkazmas daug kam ir nepatikdavo, daug ką atbaidydavo, niekas nenorėdavo būti patrauktas per dantį, nes jis jau jeigu patraukdavo per dantį, tai stipriai.“

„V. Šapranauskas turėjo labai gerą savybę – jis buvo ir labai geras aktorius, ir puikus pramoginių renginių vedėjas. Nebijau sakyti, kad jis buvo išdidi asmenybė ir savimyla. Daug kas nemėgo V. Šapranausko, nes jis dirbo televizijoje, nes tuo metu vyravo nuomonė, kad aktorius turi dirbti tik teatre“, – prisimena aktorius A. Sakalauskas.

Parengė Emilija Cikanavičiūtė

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.