Ketvirtadienį atsisveikinta su Jonu Griciumi, jis laidotas Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. Vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos kino operatorių mirė pirmadienį. „Kai tokie žmonės išeina, pasaulyje iškart tampa šalčiau“, – teigė kolega.
Jam buvo 92-eji. J. Gricius vadinamas visų kino operatorių tėvu, ne tik daug davusiu lietuviškam kinui, bet ir palikusiu pėdsakus pasauliniuose kūriniuose.
Taip pat skaitykite
J. Gricius filmavo tokias juostas kaip „Niekas nenorėjo mirti“, „Paskutinė atostogų diena“, „Karalius Lyras“ ir „Hamletas“. Gricius dirbo ir su Holivudu, filmuodamas „Žydrąją paukštę“, jis – vienintelis operatorius, kuriam sovietmečiu teko dirbti ir Holivude. J. Griciui teko filmuoti tokias JAV kino žvaigždes kaip Elizabeth Taylor ar Jane Fonda.
Tarp kitų apdovanojimų J. Gricius yra įvertintas Auksine gerve už indėlį į kiną, o prieš penkerius metus – nacionaline kultūros ir meno premija už viso gyvenimo nuopelnus, už profesinę sąžinę ir aukščiausią vizualinę kino kultūrą. Jis yra parašęs keletą autobiografinių knygų, išvertęs kūrinių apie filmavimo meną.
Mokytoju J. Gricius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas, buvo visai plejadai garsių kino operatorių. „Kai tokie žmonės išeina, pasaulyje iškart tampa šalčiau. Jis visada buvo šalia manęs, globojo“, – kalbėjo velionio kolega Nacionalinės premijos laureatas Jonas Vitoldas Tomaševičius.
„Turbūt nėra nė vieno Lietuvoje kuriančio režisieriaus ar operatoriaus, kurio tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų palietęs J. Griciaus talentas. Jo filmus žiūrėjome, iš jų mokėmės, sėmėmės kino poezijos, apskritai – paties kino supratimo“, – tvirtino kino dokumentininkas Audrius Stonys.
„Iki šiol man nesuprantama, kaip J. Gricius sugebėdavo paprastą trimatį vaizdą paversti daugiamačiu, giluminiu, niekuo neypatingoje realybėje atskleisti metafizinį dėmenį. Tai – jo išskirtinis bruožas, lietuviško kino ženklas“, – kalbėjo A. Stonys.
„Jo kūrybos principai gyvuoja auklėtinių darbuose. Nežinau, ar kada bepasibaigs. Tai buvo tokio masto ir kūrybinės energijos pliūpsnis, kurio mirtis negali užgesinti“, – pabrėžė A. Stonys.
Anot kino ir teatro kritikės Rūtos Oginskaitės, J. Gricius buvo iš pirmųjų kino profesionalų, kurie nepaprastai dosniai dalijosi savo patirtimi, atsiminimais. Be to, buvo šmaikštus, garsėjo sparnuotais posakiais. Jo knyga „Prisiminimai“, prisipažįsta pašnekovė, jai yra „stalo knyga“, neprilygstama nei atmosfera, nei sąmoju, todėl prie jos vis grįžtama ir grįžtama.
