„Prieš ištariant „Aš tave myliu“, reikia išmokti ištarti „Aš“, – teigė rašytoja, filosofė, scenaristė Ayn Rand (1905–1982). Vieniems ji simbolizuoja žmogaus laisvę ir proto pergalę, kitiems jos idėjos įkūnija nepateisinamą egoizmą, o treti ja sekė nelyg kulto lydere – Ayn Rand, nepritapusi gimtojoje Rusijoje ir savo kelią į pripažinimą tiesusi JAV, visad buvo poliarizuojanti figūra.
Joris Žiliukas
Tokių pat kontroversiškų reakcijų susilaukė ir bene garsiausias jos kūrinys – romanas „Šaltinis“, neseniai pasirodęs ir lietuvių kalba (leidykla „Lapas“). Pirmą kartą išleistas 1943 m. ir sulaukęs šaltų atsiliepimų iš kritikų, ilgainiui jis įkvėpė ne vieną politikos bei verslo gigantą ir įgavo pasaulinio bestselerio statusą: šiandien visame pasaulyje jau parduota 6,5 milijono romano kopijų, rašoma LRT.lt portalui parengtame tekste.
Revoliucijos atmesta
Tikroji Ayn Ran pavardė – Alisa Rozenbaum. Ji gimė 1905 metais Rusijos imperijoje, buvo vyriausia iš trijų dukterų žydų šeimoje. Alisai puikiai sekėsi mokykloje, bet mokslai dažnai likdavo antroje vietoje – aštuonerių ji jau rašė pjeses, o dešimties – romanus. Gimnazijoje susipažino su Olga Nabokova, garsaus rašytojo Vladimiro Nabokovo jaunesniąja sese, su kuria kirsdavosi politinėse diskusijose – Alisa jau paauglystėje palaikė respublikos idėją.
Nors bolševikų perversmas jai sukūrė sąlygas tapti viena pirmųjų moterų, lankiusių Petrogrado universitetą, Alisa kartu su kitais buržuazinės kilmės studentais vėliau buvo pašalinta iš universiteto. Dėl užsienio studentų grupės protestų šis sprendimas visgi buvo anuliuotas – 1924 m. Rozenbaum universitetą baigė, bet toliau savo ateities gimtinėje nematė.
Po poros metų ji gavo vizą aplankyti artimuosius Čikagoje, o kartu ir užduotį – į Sovietų Sąjungą parvežti žinių apie JAV kino industrijos inovacijas. Tačiau atgal Rozenbaum nebesugrįžo.
Čikaga ir Holivudas
Netrukus Alisa Rozenbaum oficialiai pasikeitė vardą ir pavardę į Ayn Rand ir apsisprendė siekti Amerikos pilietybės. „Ayn“ buvo jai svarbaus suomių rašytojo vardas (jo tapatybės ji niekada neatskleidė, o tyrėjai neatrado), o Rozenbaum trumpinys – „Pзнб“, perskaitytas kaip „Rand“ – tapo jos nauja pavarde.
Čikagoje ji ištisus mėnesius praleido žiūrėdama amerikietiškus filmus. Nenuostabu, kad netrukus Ayn Rand pradėjo scenaristės karjerą kine – atsitiktinis susitikimas su garsiu režisieriumi Ceciliu B. DeMille`iu suteikė jai šansą dirbti Holivude. Rašydama filmų scenarijus, pjeses, o galiausiai ir ilgesnius prozos kūrinius, Ayn Rand užsidirbo pragyvenimui ir kilo karjeros laiptais.
Tačiau didesnis pasisekimas jos laukė pasirodžius antrajam romanui – „Šaltiniui“.
Bestselerio priešistorė: 7-eri metai darbo ir 12 leidėjų ištartų „ne“
Pirma didelė kūrybinė sėkmė Ayn Rand kainavo septynerius metus rašymo – kovai su nuovargiu gydytojai jai išrašė benzedrino, t. y. amfetamino, padėjusio užbaigti knygą, bet nepataisomai sugadinusio nervus.
„Šaltinis“ buvo atmestas dvylikos leidėjų kaip „per daug intelektualus“. Galų gale jį priėmė leidykla, šios redaktoriui pagrasinus mesti darbą, jei romanas nebus išleistas.
„Šaltinyje“ Ayn Rand įgyvendino tikslą pavaizduoti „idealų žmogų“ – tokį, „koks jis gali ir turi būti“. Pagrindinis veikėjas Hovardas Rorkas yra jaunas architektas, mieliau savo projektuotus pastatus sprogdinantis, nei leidžiantis keisti jų planus. Romane architektūra pristatoma kaip sąjunga tarp žmogaus poreikio laisvai kurti ir siekti aukštumų – poreikio, buvusio visų iškilių „mąstytojų, menininkų, mokslininkų ir išradėjų“ varomąja jėga.
Nors romanas nesulaukė teigiamo kritikų įvertinimo, jo populiarumas augo – reklamuojamas iš lūpų į lūpas, jis per dvejus metus tapo bestseleriu.
Objektyvizmas ir naudos sau siekimas
Po „Šaltinio“ Ayn Rand savo filosofiją plėtė ir tobulino, o galiausiai – susistemino. Itin pabrėždama žmogaus individualumo svarbą, į savo filosofiją Ayn Rand įtraukė ir objektyvios realybės bei loginio mąstymo sąvokas, sukurdama tai, ką pati pavadino „objektyvizmu“. Anot objektyvizmo, nėra nieko, ko neįmanoma pamatyti savo akimis – realybė yra objektyvi. Vienintelis tinkamas matas realybei matuoti – tai nekintantis, racionalus žmogaus protas. Žmogus privalo elgtis kaip individas, t. y. užuot aukojęsis aukštesniems tikslams, siekti naudos vien tik sau.
Maždaug tuo metu, kai rašė „Šaltinį“, Ayn Rand įsitraukė į viešąjį diskursą. Jos principas ginti individo laisvę paskatino objektyvizmą išplėsti iki politikos, ginant laissez-faire kapitalizmą. Nors šis sprendimas Ayn Rand įtvirtino kaip liberalią mąstytoją, dauguma jos pasekėjų šiandien yra gana konservatyvūs, o tarp jų galima rasti ne vieną JAV ir Jungtinės Karalystės politiką.
Kultiniai romanai ir kulto pasekėjai
1958 m. Ayn Rand nustojo būti ribojama knygų viršelių: Nathanielio Brandeno institutas jos sukurtą objektyvizmo filosofiją skleidė paskaitose ir pačių leidžiamoje kultūrinėje spaudoje. Objektyvizmą pati Ayn Rand vadino „filosofija, skirta gyventi“ – ji tapo žinoma universiteto auditorijose, Holivude, JAV Kongrese, pasiekė daug žiniasklaidos kanalų.
Sulaukusi institucinio palaikymo, Ayn Rand nusprendė plėsti savo mokymų temas iki seksualinės orientacijos ir teisingo būdo skustis barzdą – daliai instituto narių ji tapo autoritetu bet kuriuo gyvenimo klausimu. Kai kurie rengėsi kaip jos romanų veikėjai ir pirko baldus namams tik pagal jos skonį – artimiausi Ayn Rand pasekėjai kūrė jos nepralaužiamo intelektualinio kulto atmosferą.
Nesulaukusi populiarumo tarp akademikų, tačiau įkvėpusi technologijų milžinus
Vis dėlto Ayn Rand kūryba sulaukė ne tik karšto palaikymo, bet ir stipraus pasipriešinimo. Kai kurie jos rašymo stilių laikė ištęstu ir melodramatišku, toną – perdėm kraštutiniu, o sukurtus personažus kritikavo dėl vienpusiškumo. Vėlesnė jos kūryba kritikų beveik vienbalsiai buvo atmesta, o akademiniuose ratuose Ayn Rand vardo bei jos filosofijos buvo vengiama.
Nepaisant akademinio nepopuliarumo, Ayn Rand daug kam išlieka patraukli savo idėjomis. Jos individualizmo, nežaboto kapitalizmo ir inovacijų filosofija, anot „The Guardian“, įkvėpė daug technologijų verslo milžinų: „Uber“ generalinis direktorius Travisas Kalanickas kaip savo „Twitter“ profilio nuotrauką pasirinko „Šaltinio“ viršelį, tarp Ayn Rand fanų – ir Peteris Thielas, pirmas stambus feisbuko investuotojas, o Steve`as Jobsas, anot „Apple“ bendraįkūrėjo Steve`o Wozniako, nurodė Ayn Rand kaip vieną savo gyvenimo vedlių.
Pasaulyje, kurį iš vėžių išmušė Donaldo Trumpo pergalė 2016 m., pasaulyje, kur technologinių inovacijų burbulas neketina sprogti, pasaulyje, kuriame po paviršiniu politiniu aktyvizmu ir šiuolaikine filosofija galima rasti objektyvizmo pasekėjų, pavojinga nežinoti Ayn Rand ir nebūti susipažinusiam su kūriniais, dariusiais ir tebedarančiais įtaką tiems, kurių rankose yra galios svertai.
