Kultūra

2020.11.04 08:48

Rimas Tuminas apie kompozitoriaus Fausto Latėno netektį: tokia neteisybė, kartais net sunku kvėpuoti

skelbiama informacija apie atsisveikinimą; atnaujinta 17.16
Mindaugas Klusas, LRT.lt, LRT RADIJAS, Ignas Jačauskas, BNS2020.11.04 08:48

Netikėtos žinios sukrėsti lapkričio 4-osios naktį išėjusį kompozitorių Faustą Latėną prisimena artimiausi bičiuliai. Režisierius Rimas Tuminas ir muzikologė Jūratė Katinaitė prisimena F. Latėną kaip teatro muzikos reformatorių. Kūrėjui buvo 64 metai.

Išeina karta

„Tokia neteisybė, kartais net sunku kvėpuoti, – sako anksti ryte LRT.lt skambučio užkluptas Vokietijoje besigydantis režisierius Rimas Tuminas. – Man pasidarė gėda, kad štai atvažiavau į klinikas Vokietijoje tęsti gydymą, kovoju už gyvybę, o štai šalia draugai išeina. O aš pabėgau. Kas čia darosi?! Kai tik išvykstu, kas nors miršta. Ir negaliu palydėti, tik kapines aplankau.“

Prieš kelionę į Vokietiją F. Latėnas įteikė jam savo muzikos įrašų, siūlė juos būsimam R. Tumino spektakliui. „Klausiau iki paryčių. Gavau žvakę, degiau, kartais meldžiausi. Dabar jau tikrai aišku, kad visi išeiname, tai mūsų pabaiga. Mūsų karta, kuri šį tą darė, kai ko gal nepadarė, tačiau išeina“, – kalbėjo R. Tuminas.

Žinia naktį

Bendra kūrybos erdve, ta pačia studija su F. Latėnu dalijosi jo vienas artimiausių bičiulių kompozitorius Audrius Balsys. LRT.lt jis papasakojo, kad spalio 26-ąją iš Maskvos grįžusiam F. Latėnui teko karantinuotis. Tądien jiedu paskutinį kartą bendravo telefonu. „Pasakiau jam, gal tu karantinuokis, broliuk“, – prisimena pašnekovas.

Abu turėjo vieną nebaigtą darbą. Norėdamas dėl jo pasitarti, A. Balsys spalio 28-ąją vėl paskambino draugui. F. Latėnas neatsiliepė. Neperskaitė ir per mesendžerį rašytų žinučių.

„Tada dar buvo aplankiusi nevykusi mintis, kad štai nuvažiuosiu į studiją ir rasiu jį sukniubusį. Na, nesąmonė, nuvijau šalin. Ir štai – žinia šią naktį...“ – kalba A. Balsys.

Anot jo, F. Latėnas su R. Tuminu rengėsi naujam pastatymui Jevgenijaus Vachtangovo teatre, Maskvoje lankėsi nuo rugsėjo.

„Regis, jie kartu iš Maskvos ir grįžo. Kitaip Faustui nebūtų pavykę, nes nebevykdomi skrydžiai. Todėl laukė Rimo“, – teigia kompozitorius.

Jam įsiminė F. Latėno įspūdis, kad Maskvoje į koronaviruso pandemiją žvelgiama gana atsainiai, saugumo nesilaikoma. Jis kvietęs A. Balsį susitikti, tačiau bičiulis patarė pasisaugoti, laikytis tvarkos, priminė ir aplinkybes jo šeimoje (spalio 24-ąją fiksuotas 8 koronaviruso atvejis).

„Tačiau kas iš tiesų atsitiko Faustui, nežinau“, – nutilo bičiulis.

Nežinia, kas jį pakeis

Scenografas Adomas Jacovskis, dar vienas iš garsiosios teatro trijulės, LRT.lt pasakojo su F. Latėnu pastaruoju metu nekalbėjęs jau porą mėnesių. Ir kai kompozitorius grįžo, jiedu nesusisiekė. „Taip ilgai nebendravome pirmą kartą“, – sako A. Jacovskis.

Kartais sulaukdavęs F. Latėno žinučių iš Maskvos. Ten šis kartu su R. Tuminu išvažiavo rugsėjo pabaigoje. Per mėnesį spėjo apsilankyti Sankt Peterburge, „Baltijskij dom“ teatre atsiėmė apdovanojimą. Vėl grįžo į Maskvą. Į A. Jacovskio skambutį prieš porą dienų neatsiliepė.

A. Jacovskį visada lydės šviesūs atsiminimai apie artimą bičiulį F. Latėną, kai abu dar devintojo dešimtmečio pradžioje dirbo su a. a. Eimuntu Nekrošiumi, paskiau tapo R. Tumino bendražygiais.

„Trise dirbome jau turbūt 30 metų. Nežinau, kas R. Tuminui dabar pakeis Faustą, – nėra kam pakeisti. Jie suprato vienas kitą iš pusės žodžio. Fausto muzika buvo labai svarbi spektakliuose“, – sako A. Jacovskis.

Liko fantastiški prisiminimai

Pasaulinio garso violončelininkas, F. Latėno kūrybos interpretuotojas Davidas Geringas su kompozitoriumi sako susipažinęs apie 2007 metus, kaip tuomečio Vokietijos užsienio reikalų ministro Franko Walterio Steinmeierio kultūrinės delegacijos narys. Tada F. Latėnas parodęs muzikui savo kūrinius.

„Liko fantastiški prisiminimai“, – LRT.lt sakė D. Geringas.

Su pianiste Indre Baikštyte CD formatu jis išleido savąją F. Latėno Sonatos redakciją. Kompozitoriaus kūrinius atlikdavo ir D. Geringas, ir jo mokiniai.

„Labai dažnai susitikdavome J. Vachtangovo teatre. Kai nebūdavo R. Tumino, jis ten būdavo bosas“, – nusijuokia garsusis muzikas, Mstislavo Rostropovičiaus mokinys.

Jųdviejų bendravimas buvo nepaprastai malonus. F. Latėnas, anot pašnekovo, buvo labai kultūringas, atidus, jausmingas – išskirtinis. „Man labai trūks Fausto. Tokių žmonių yra tiesiog per maža“, – sako D. Geringas.

Teatro muzikos reformatorius

Muzikologė Jūratė Katinaitė LRT RADIJUI sako, kad F. Latėnas ypač pasižymėjo kaip teatro kompozitorius.

„Dar labai sunku surinkti mintis, ši žinia pasklido naktį, bet iš karto jau galiu pasakyti, kad F. Latėnas yra pirmasis lietuvių kompozitorius, teatro muzikos reformatorius. Būtent su juo, su jo karta ir netgi jo asmeniu konkrečiai teatro muzika įgavo savarankiškumo. Jis įteisino iki tol laikytas kaip ir neskoningomis tokias muzikines formas, kaip humoras, banalybė arba sentimentalumas. Visa tai įgavo muzikinę išraišką, tapo labai svarbu tiek pačiam spektakliui, tiek žiūrovams, jie atpažino melodingumą, galėjo iš spektaklio eidami niūniuoti“, – LRT RADIJUI pasakoja muzikologė.

„F. Latėnas debiutavo kaip teatro kompozitorius „Lėlės“ teatre, bet iš tikrųjų jis sukūrė save kaip teatro žmogų. Su E. Nekrošiaus spektakliais jo pirmasis įvertinimas yra už „Kvadratą“, mes žinome, kad paskutinis sovietmečio dešimtmetis yra ne tik Jaunimo teatro sužydėjimo laikas, bet teatras tapo kaip meka, kaip bažnyčia. Ir žmonės puldavo į tuos spektaklius. Ir didelės dalies Nekrošiaus spektaklių, ir „Kvadrato“, ir „Dėdės Vanios“, emocinį foną sukurdavo Fausto muzika.

Rimas Tuminas ir Mažasis teatras yra jo gyvenimo dalis. „Nusišypsok mums, Viešpatie“, „Vyšnių sodas“ – šie Tumino spektakliai buvo kita F. Latėno pakopa“, – apie F. Latėno muziką pasakoja J. Katinaitė.

„Faustas buvo visokios scenos žmogus – jis buvo koncertinės scenos autorius, jis buvo teatro muzikos autorius, jis buvo politinės scenos veikėjas. (...) Ir muzikas, ir politikas, ir diplomatas. Ir muzikoje būtent jis buvo diplomatas. Jis sugebėjo taip sujungti akademinės muzikos išraišką su populiariosios muzikos išraiška, kad tai tiesiog yra naujos kokybės darinys. Tai buvo teatro muzikos flagmanas“, – LRT RADIJUI teigė ji.

Eidamas 65-uosius mirė kompozitorius Faustas Latėnas

Viktoras Gerulaitis: teatralai, intelektualai jį dievino

Muzikologas ir kompozitoriaus bičiulis Viktoras Gerulaitis sako, kad F. Latėnas buvo neabejotinai teatro kūrėjas, jo muzika išsiskyrė paprastumu, – už tai jis yra sulaukęs nemažai kai kurių kolegų kritikos, nors užsienyje, ypač tarp Rusijos intelektualų, yra pelnęs didžiulį pripažinimą.

„Jo teatro muzika yra nuostabi. Maskva, pavyzdžiui, jį dievino, visas Vachtangovo teatras, kuriame jis dirbo su R. Tuminu, jį dievino, sakė „genialus žmogus“. Jis daug nerašė originalios muzikos, bet jis, matyt, taip nusprendė, kad rašys teatrui.

Jis buvo labai talentingas, nors jį jaunystėje labai ėdė kiti kompozitoriai, atsimenu, kaip jį „daužė“ Kompozitorių sąjungoje, esą jis rašąs primityvią, miesčionišką muziką. Jis rašė paprastą muziką – rašė tercijas.

Jis rašė ir „žydišką“ muziką. Be to, jis yra vienintelis Lietuvos kompozitorius, kuris surengė savo autorinį koncertą Maskvos konservatorijos Didžiojoje salėje. Ji yra viena iš penkių didžiųjų pasaulio salių“, – BNS pasakojo V. Gerulaitis.

„Jam plojo, kai jis išėjo pro duris, koks pusšimtis žmonių. Tai aš tokio antro kompozitoriaus nežinau, kad jam prie filharmonijos ar prie rūmų kokių plotų“, – kalbėjo muzikologas.

Anot V. Gerulaičio, didžiausias F. Latėno indėlis – muzika keliems šimtams spektaklių, tačiau jis yra parašęs ir pripažinimo sulaukusios akademinės muzikos, pavyzdžiui, jo kompozicija styginių kvartetui „Šviesiam atminimui“ ar kiti kvartetui skirti kūriniai.

„Jį yra grojęs Maskvos Spivakovo orkestras, jį grojo ir Čiurlionio kvartetas. Kai Amerikoje grojo kvartetą „Šviesiam atminimui“, tai publika privertė viską du kartus pakartoti. Operos solistė Giedrė Kaukaitė buvo vieną kartą Švedijoje, Čiurlionio kvartetas tuomet grojo Švedijos filharmonijoje. G. Kaukaitė, nežinodama, kieno čia kūrinys, priėjo prie „čiurlioniečių“ ir sako: kodėl, va, lietuviai negali tokios gražios muzikos sukurti. O jai sako – čia gi Latėno“, – pasakojo jis.

Pasak V. Gerulaičio, F. Latėnas buvo mažakalbis, „visiškai užsidaręs žmogus“.

„Jis mažai kalbėdavo, visą laiką klausydavosi, ką jam šneka. Šia prasme jis buvo paslaptingas. Nors jis turėjo būti linksmas, kadangi mokėjo groti akordeonu, – akordeonistai yra linksmi“,– kalbėjo muzikologas.

Vis dėlto V. Gerulaitis sako, kad F. Latėno muziką galėtų iliustruoti ir kadaise rusų kompozitoriaus Igorio Stravinskio pasakyta frazė apie italų baroko kūrėją Antonio Vivaldį, jog šis parašė „vieną koncertą ir penkis šimtus kartų jį perrašė“.

„Tai su Latėnu panašiai, jis praktiškai rašė tą pačią muziką“, – teigė muzikologas.

Muzikos „chuliganas“

Muzikologė Rūta Gaidamavičiūtė F. Latėną prisimena kaip tyliai besišypsantį kūrėją, kuris „visada kalbėdavo nedaug, bet pasakydavo svariai“.

„Faustas nebijojo įtraukti į savo muziką tokio lyg kičinio garsyno, kai ypač jo, kaip profesionaliojo muziko, kelio pradžioje, buvo vertinamas pseudorimtumas. Tai jo kalbėjimo būdas atrodydavo ne visai normatyvus, jo pozicija buvo tarsi opozicija oficioziškumui. Užtat teatro muzikoje sugebėjimas per paryškintą detalę akcentuoti atmosferą labai tiko“, – sakė R. Gaidamavičiūtė.

Anot jos, F. Latėno muzika svarbi ir tuo, kad tuometėje akademinėje aplinkoje ji „vertė žmones laisvėti“, reaguoti nestandartiškai.

„8-ojo dešimtmečio pradžioje, kai Faustas baigė akademiją ir pradėjo dalyvauti koncertiniame gyvenime, etalonas buvo rimta, oficiozinė muzika. Jo muzikoje buvo truputis chuliganiškumo, įžūlumo pagal to meto sampratą, jis tarsi provokavo tas ribas „leistina-neleistina“. Dėl to vyresniosios kartos autoriai jį nurašydavo kaip nerimtą“, – pasakojo ji.

Anot muzikologės, F. Latėnas buvo imlus kitoms meno sritims. Tarkime, jam buvo artimi dailininko Audriaus Puipos kūriniai, tuo metu iš pasaulio muzikos jam buvo artimas argentiniečių tango muzikos reformatorius Astoras Piazzolla.

„Jis iki pašaknų buvo teatro kompozitorius, bet savo elgesiu nebuvo teatrališkas, priešingai – labai santūrus. Jo muzika balansavo ant sentimentalumo ir švelnaus graudumo ribos. Jis man šiek tiek priminė jau irgi išėjusį tapytoją Raimundą Sližį, kai pagrindinė mintis yra stipriai paryškinta. Faustas nesiekė nustebinti, nenutaisydavo labai rimto veido, tiesiog gal drąsiau už kitus atvėrė savo sielą, mokėjo išryškinti netikrumo, falšo gaidą“, – sakė ji.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas F. Latėnas Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (tuometinę Lietuvos valstybinę konservatoriją) baigė Eduardo Balsio klasėje – kartu su juo buvo ir kiti E. Balsio mokiniai Vidmantas Bartulis, Algirdas Martinaitis, taip pat gavę nacionalines premijas.

Muzikologė atkreipė dėmesį, kad F. Latėną siejo ryšys su šių metų sausį mirusiu V. Bartuliu. Viename interviu yra pavadinęs jį ir kitus savo kartos muzikus „romantikais sieloje“. Anot jos, F. Latėno studijų aplinka iš dalies ir galėjo lemti jo posūkį į teatrą.

„Visa ta karta – Bartulis, Martinaitis, su Masalskiu ir kitais dar studijuodami jie vieni kitus pažinojo ir labai greitai įėjo į teatrą. O Faustui užtekdavo poros akordų, ir atmosfera yra. Tad jis buvo parankus režisieriams“, – kalbėjo R. Gaidamavičiūtė.

Kompozitorius, taip pat E. Balsio mokinys Gintaras Samsonas prisiminė gerą bičiulio F. Latėno humoro jausmą, tačiau kartu ir uždarumą, kai kompanijoje jis dažnai nuo kitų atsiskirdavo.

„Nebuvo toks ekstravertas, kuris viską išsakytų, jis užsimena – turi daugiau viską suprasti“, – sakė G. Samsonas.

Jis sutiko su kolegomis, kad savitas F. Latėno maištas kūrybos pradžioje oponuojant vyresniosios kartos kūrėjams galbūt ir buvo vienas veiksnių, pasukęs kompozitoriaus kelią į teatrą.

„Kai jam aiškino, kad ten nieko novatoriško nėra, jis paėmė savo studijų darbus ir taip įstojo į Kompozitorių sąjungą. O paskui rašė, ką norėjo. O dėl primityvumo – pažiūrėjus į kitų kompozitorių kūrinius, irgi, atrodytų, primityvumas. O profesionaliai pažiūrėjus, ten yra labai daug visko. Fausto posūkį į teatrą galbūt ir lėmė tai, kad koncertinėje plotmėje tie jo kūriniai buvo įvairiai sutinkami. Bet šiaip atlikėjai jį mėgo groti, yra keli kūriniai, kurie iš repertuarų nenueina, pavyzdžiui, jo Kvartetas“, – pasakojo G. Samsonas.

Vilniaus mažasis teatras kviečia atsisveikinti su kompozitoriumi Faustu Latėnu. Atsisveikinimas vyks Kompozitorių sąjungos namuose (A. Mickevičiaus g. 29, Vilniuje):
lapkričio 5 d. 12–19 valandomis;
lapkričio 5 d., 18 val. – šv. Mišios Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia (Sėlių g. 17);
lapkričio 6 d. 9–12 valandomis;
Karstas išnešamas lapkričio 6 d. 12 valandą.
Laidotuvės vyks Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.
Artimieji prašo pagarbą kompozitoriui išreikšti gėlės žiedu. Taip pat laikytis saugumo rekomendacijų, saugoti vieniems kitus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt