Kultūra

2020.10.24 17:56

Lietuvos nepamiršęs Samuelis Bakas Holokausto traumą slepia po spalvotais simboliais

Jolanta Kryževičienė, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.10.24 17:56

„Jo kūriniai slepia plačias ir gilias prasmes. Spalvoti ir iliustratyvūs paveikslėliai mus patraukia iš pirmo žvilgsnio, jie tarsi iš pasakos knygos. Mes matome angelą, rojaus vaisių, tačiau kai prieini arčiau ir pamatai visą istoriją iš arti, atkoduoji simbolių prasmes, tuomet supranti, kad Samuelis Bakas kalba apie baisius dalykus: apie karą, apie sunaikinimą, apie prarastą Vilnių“, – LRT RADIJUI sako Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus Tolerancijos centro vadovė Ieva Šadzevičienė.

LRT tęsia projekto „Atminties akmenys“ pasakojimus, kuriais siekiama prisiminti ir pagerbti Lietuvoje gimusius, gyvenusius ar į pasaulį iš Lietuvos pasklidusius iškiliausius litvakus. Dvidešimt trečiasis pasakojimas yra skiriamas vienam garsiausių Lietuvos žydų dailininkui S. Bakui.


Vienas žymiausių iš Lietuvos kilusių dailininkų gimė Vilniuje 1933 metais – tais pačiais metais, kai Adolfas Hitleris atėjo į valdžią. „Berniukui, gimusiam 1933 metais, šansai išgyventi buvo praktiškai nuliniai“, – sako Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus Tolerancijos centro vadovė I. Šadzevičienė.

Talentingas, nuo vaikystės piešti mėgęs berniukas, deja, neturėjo sąlygų lavintis. Prasidėjo karas. S. Bakas savo talentą atrado dar būdamas Vilniaus gete, kur pateko kartu su tėvais ir seneliais, pasakoja I. Šadzevičienė.

Samuelis Bakas kalba apie baisius dalykus: apie karą, apie sunaikinimą, apie prarastą Vilnių.

Būdamas devynerių, iš garsių jidiš rašytojų jis gavo seną žydų rankraštį. „To rankraščio tuščiuose puslapiuose jis iliustravo, paišė, eskizavo – mokėsi piešti“, – pasakoja muziejininkė.

„S. Bakas buvo dar vaikas, kai dalyvavo Vilniaus gete organizuotoje parodoje, – sako muziejaus Tolerancijos centro vadovė. – Taigi, jau nuo mažų dienų turėjo didelį talentą piešti.“

Iš geto ištrūkti pavyko tik Samueliui su mama. Visa šeima buvo išžudyta. Po karo juodu išvyko į Izraelį, vėliau – į Prancūziją, Šveicariją. Jaunuolis S. Bakas studijavo dailę keliose meno akademijose.

Jis bando patraukti žmones prie tų sunkių temų, kad galėtų simbolių kalba perduoti visą Holokausto metu išgyventą traumą, kai buvo išžudyta visa jo šeima.

Šiuo metu 87-erių S. Bakas gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, Masačusetso valstijoje, Bostone, ir toliau intensyviai kuria.

Tačiau ir šiandien S. Bako paveiksluose vyrauja karo prisiminimai. Per alegorijas ir simbolius dailininkas pasakoja apie tragišką karo patirtį.

„Jo kūriniai slepia plačias ir gilias prasmes. Spalvoti ir iliustratyvūs paveikslėliai mus patraukia iš pirmo žvilgsnio, jie tarsi iš pasakos knygos. Mes matome angelą, rojaus vaisių, tačiau kai prieini arčiau ir pamatai visą istoriją iš arti, atkoduoji simbolių prasmes, supranti, kad S. Bakas kalba apie baisius dalykus: apie karą, apie sunaikinimą, apie prarastą Vilnių.

Jis bando patraukti žmones prie tų sunkių temų, kad galėtų simbolių kalba perduoti visą Holokausto metu išgyventą traumą, kai buvo išžudyta visa jo šeima“, – apie talentingo menininko kūrybą pasakoja pašnekovė.

Jis tikėjo, kad netgi po asmeninės katastrofos reikia iš naujo atsikelti, eiti pirmyn ir savo pasaulį sudėlioti iš naujo.

Vis dėlto S. Bakas turi viltį ir ta viltis atsiskleidžia jo kūriniuose, sako I. Šadzevičienė. Anot jos, tuose kūriniuose yra tikėjimas, kad sudaužytą pasaulį iš gabalėlių galima sukurti iš naujo.

Taip pat skaitykite

„Jis tikėjo, kad netgi po asmeninės katastrofos reikia iš naujo atsikelti, eiti pirmyn ir savo pasaulį sudėlioti iš naujo“, – sako Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus Tolerancijos centro vadovė I. Šadzevičienė.

Viso pasakojimo apie S. Baką klausykitės radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.