„Yra toks jausmas, nežinau, gal dėl to, kad Lietuvoje esu užaugusi, – visada kuo nors jausiuosi kalta. Galvoju, gal buvo žmonių, vertesnių už mane“, – LRT KLASIKAI sako už vokalinį meistriškumą ir įspūdingą artistinę įtaigą Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija apdovanota operos solistė Asmik Grigorian.
Operos solistė sako labai besidžiaugianti šiuo apdovanojimu ir teigia, esą Nacionalinė kultūros ir meno premija skatina ją imtis naujų darbų.
„Priimu tai kaip avansą tolimesniems darbams. Man tos jėgos šiuo metu tikrai labai reikia. Salomėja užkrovė didžiulę naštą. Kad sugebėčiau ją nešti, truputėlį iš jos ištrūkti ir padaryti dar daug kitokių didelių darbų, Nacionalinę premiją priimsiu kaip naują avansą, naują atspirties tašką naujiems darbams ir kelionei“, – sako A. Grigorian.
Asmik užsimena apie vaidmenį, už kurį per pastaruosius metus sulaukė itin daug dėmesio ir liaupsių – Metų operos solistės titulą pelniusią Salomėją Romeo Castellucci režisuotoje Richardo Strausso operoje.
„Tam tikra prasme į šį vaidmenį investavau daugiau – žinojau, kad tai turėtų būti mano kertinis vaidmuo, – neslepia A. Grigorian. – Mano gyvenime niekas nepasikeitė – kaip dirbau, tiek ir dirbu. Kiekvienu vaidmeniu judinu tam tikras asmenines ribas. Viską stengiuosi daryti ne šimtu, o 200 procentų.“
A. Grigorian tikina, kad operos pasaulis ją žinojo dar iki Salomėjos vaidmens, tačiau pastarasis praplėtė ne tik jos pačios galimybių ribas, bet ir sugriovė esančius stereotipus.
„Visi didžiausi kontraktai buvo pasirašyti iki Salomėjos. Teatrai ir operos pasaulis žinojo, kad aš egzistuoju. Tačiau kartu su „Salomėja“ įvyko sprogimas, kurio dar negaliu paaiškinti. Reikia, kad praeitų šiek tiek laiko“, – atvirauja operos solistė.
Pašnekovė sako niekada neturėjusi užsibrėžtų tikslų, nesiekusi sėkmės. „Nesiekiau būti įžymi. Tiesiog džiaugiuosi procesu, – sako A. Grigorian. – Kaip ir daugelio, kelionės manęs nebaugina, nes visą gyvenimą gyvenau keliaudama. Net nežinau, kas yra ta „mano lova“. Sunkiausia šioje profesijoje išmokti draugauti su kaltės jausmu, kurį nuolat jauti prieš savo vaikus. Jiems, be abejo, norėtųsi skirti daugiau dėmesio“.
Plačiau – radijo įraše
Parengė Vismantas Žuklevičius
