Kultūra

2020.01.17 11:48

Šilainių įdomybės: pilkiausias Kauno rajonas, vertinantis gamtą ir sodus

LRT PLIUS laida „7 Kauno dienos“, LRT.lt2020.01.17 11:48

Karūnuotos liftų šachtos ant stogo, sovietinio modernizmo monotonija ir taksistai, besidžiaugiantys gerai matomais daugiabučių adresais. Visa tai didžiausio ir, jei taip galima pasakyti – jauniausio, Kauno Šilainių mikrorajono įdomybės. Apie tai ir daugiau – LRT PLIUS laidoje „7 Kauno dienos“.

Pilkiausio Kauno rajono istorija

Čia, buvusiame Šilainių kaime, sovietmečio pabaigoje 1981 metais prasidėjo grandiozinė daugiabučių statyba, kuriai vadovavo architektai Saulius Lukošius, Alvydas Steponavičius bei Aldona Tatariūnienė. Pasivaikščiokime po Šilainius su architektu, tyrinėjusiu šio mikrorajono unikalumą – Gintaru Prikockiu.

Tai vienas didžiausių ir paskutinis sovietmečiu statytas Kauno rajonas. Beveik prieš 35 metus buvo iškilmingai paklotas pirmasis Šilainių daugiabučio pamatų blokas su atminimo kapsule. Rajonas statytas paskubomis, dažnai medžiagos buvo ne geriausios kokybės. Kaunas tuo metu buvo tapęs pramoninės centru ir Šilainiuose turėjo gyventi Vilijampolės pramoninėje zonoje dirbantys darbininkai.

Pasak architekto, Šilainių pastatai – tipinio projektavimo. Apie 1956 metus SSRS nusižiūrėjo prancūzų metodiką ir ėmė statyti stambiaplokščius pastatus. Visas sienos gabalas, arba vieno buto siena, buvo pagaminama gamykloje ir atvežama į statybų aikštelę, kur ją belikdavo įstatyti į vietą. Šie tipiniai projektai buvo kuriami Maskvoje, iš ten lietuviai ir atsigabeno šiuos sprendimus.

Dažnai Šilainiais yra vadinami netoli Kauno klinikinės ligonės esantys rajonai – Milikoniai ir Smėliai. Iš tikrųjų, Šilainiais turėtų būti vadinami visa daugiabučiais užstatyta teritorija tarp Žemaičių plento ir Kuršių gatvės. Įdomu tai, kad Šilainių buvo užsimota pastatyti 12-a, kuriuose turėjo apsigyventi net 90 tūkstančių kauniečių, bet suspėta pastatyti tik 4.

Laidos „7 Kauno dienos“ komanda apsilankys pirmuosiuose Šilainiuose. Pastatai yra išdėstyti puslankiais, jų vidinėje dalyje – vaikų darželiai, mokykla. Aplink mikrorajono kraštą yra pėsčiųjų zona: gatvė yra per vidurį, o žmonės vaikšto aplinkui.

Antri, treti ir ketvirti Šilainiai taip pat projektuoti taip, kad pėsčiųjų bei transporto priemonių keliai nesusikirstų. Dar viena šilainių ypatybė – tai turėjo būti vienas žaliausių mikrorajonų, tad susipažinsime su šilainiškių daržais, kurie įsitaisę visai prie pat daugiabučių – 7 forto teritorijoje. Manoma, kad jau po Pirmojo pasaulinio karo čia gyvenę žmonės nebenaudojamą karinę zoną ėmė naudoti daržams. Ir dabar lysvės čia perduodamos iš rankų į rankas. Šie sodai buvo ypatingai vertinami 8 dešimtmetyje, kai ėmė kurtis Šilainiai.

Atšalus orams, sodininkai renkasi Šilainių bibliotekoje. Čia sodų bendruomenė aptarinėja ir kuria tolimenius planus, o daržuose pavasario laukia žieminiai česnakai.

Sodai miesto erdvėse populiarūs pasaulio didmiesčiuose, Niujorke ar Paryžiuje. Neseniai Šilainių sodus buvo užsimota paversti parku, tačiau sodininkai neleido. Ir nors šiandien Šilainiai yra apibūdinami pilkiausiu rajonu, gamta ir sodai čia labai vertinami.

Parodoje „Realybė išsiplečia“ religiniai paveikslai atgimsta per animaciją

Ar jums judantys paveikslai ir skulptūros atrodo tik Hario Poterio knygų fantazijos dalis? Su šiuolaikinėmis technologijomis tai pamažu tampa ir šio pasaulio realybe. Tereikia turėti išmanųjį telefoną, parsisiųsti programėlę ir besinaudojant ja – sufokusuoti telefono objektyvą ties norimu paveikslu ar skulptūra. Kauno arkivyskupijos muziejus lankytojus kviečia į pirmąją 17-20 amžiaus bažnytinio meno vertybių parodą „Realybė išsiplečia“.

Vienas unikaliausių darbų šioje parodoje – antepedijus. Tai bažnyčios altoriaus priekinės dalies puošnus apdangalas. Į muziejų jis pateko iš Kauno arkikatedros palėpės. Tokia technika austas antepedijus yra ne tik unikalus Lietuvoje, tačiau regis neturi analogų ir Europoje.

Pasak parodos rengėjų, animacija religiniame kontekste negali peržengti tam tikrų kanoninių reikalavimų, negali tapti pernelyg šmaikšti ar provokuojanti. Šią parodą galite išvysti Kauno arkivyskupijos muziejuje.

Pokalbis 450: Kauno nacionalinio muzikinio teatro solistas Mindaugas Zimkus

„Balsą reikia saugoti kaip mylimą moterį“, – pasakoja Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas Mindaugas Zimkus. Pašnekovo laida „7 Kauno dienos“ teirausis apie svarbiausią darbo įrankį – balsą, nelengvą klasikos atlikėjo kelią ir skaudinantį valdžios požiūrį į kultūrą.

„Klasika yra aukščiausia dainavimo forma. Joje galima rasti viską – ir liaudies dainas, ir džiazo elementus, todėl ji man tokia artima. Iki klasikos reikia priaugti“, – įsitikinęs pašnekovas.

Žiūrėkite laidą:

7 Kauno dienos. „Karūnuoti“ namai Šilainiuose, paroda „Realybė išsiplečia“ ir balso lavinimas pagal Mindaugą Zimkų