Kultūra

2019.12.24 17:52

Vienybės aikštės rekonstrukcija ir gelžbetoniniai televizoriai Kauno modernizmo kontekste

LRT PLIUS laida „7 Kauno dienos“, LRT.lt2019.12.24 17:52

„Vienybės aikštės nebėra. Vienybė – kažkas, kas yra darnu, kas dera. Dabar yra supriešinimo aikštė. Ji įrengta duonos ir žaidimų principu ir tai supriešins visuomenę. Tai yra tas pats, kas įrengti kiaulidę bažnyčioje“, – apie Kauno Vienybės aikštės rekonstrukciją pasakoja architektas doc. Linas Tuleikis. Apie Vienybės aikštę, dieną su Kauno Samariečiais bei pokalbį su Respublikinės Kauno ligoninės vadove doc. dr. Diana Žaliaduonyte – LRT PLIUS laidoje „7 Kauno dienos”.

7 Kauno dienos. Vienybės aikštė miesto modernizmo kontekste, neatlygintinai dirbantys geradariai ir pokalbis su Diana Žaliaduonyte

Baigta Vienybės aikštės rekonstrukcija

19 amžiaus antrojoje pusėje, Vienybės aikštės vietoje stovėjo arklių turgus. Netrukus buvo pastatyta elektrinė, kuri priklausė belgams ir pirmasis dangoraižis, priklausęs Vailokaičiams. Čia, prieš beveik 100 metų, pradėtas kurti vienas pirmųjų Lietuvoje – Vytauto Didžiojo karo muziejus. Taip pat buvo įrengtas sodelis, pastatyti paminklai „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, nežinomo kareivio kapas, degė amžinoji ugnis. Čia vykdavo svarbiausios valstybinės iškilmės. „Vienybė aikštė – viena iš trijų svarbiausių Kauno naujamiestį formuojančių aikščių“, – teigia architektė Gražina Janulytė – Bernotienė.

Sovietmečiu karo muziejaus sodelio paminklai ir skulptūros buvo sunaikintos. Aikštė performuota, pervadinta poeto Juliaus Janonio vardu, jos pagrindiniu akcentu tapo Lenino paminklas. Aikštės rekonstrukcijos autorius Vladas Stauskas sukūrė naują modernistinės aikštės ansamblį pagal renesansinių aikščių pavyzdžius. Pirmasis aikštės pastatas – vadinamasis „Pramprojektas“, pastatytas beveik Vailokaičio namo vietoje, buvęs pirmuoju ankstyvojo sovietmečio modernizmo objektu Kaune.

Prieš beveik trejus metus pradėti Vienybės aikštės rekonstrukcijos darbai jau baigėsi. Betonavimo darbus aikštėje atliko Latvijos bendrovė. Projektą vykdė architektas Rimantas Giedraitis ir Vokietijos architektų biuro atstovai. Naujoji rekreacinė erdvė su požemine automobilių stovėjimo aikštele, nauju verslo centru bei atnaujintu „Pramprojekto“ pastatu kainavo 40 mln. eurų. Tai istoriškai didžiausia investicija į centrinės aikštės projektą Lietuvoje. Bet ar didžiulės investicijos turės išliekamąją vertę? Pasak KTU specialistų, šie nauji pastatai primena gelžbetoninių televizorių statybą.

„Kalbame, kad Kaune visa ši rekonstrukcija įvyko ne toje vietoje. Išimkite iš konteksto, pastatykite atskirai ir suprasite, kad tai – verslo centras, pastatytas lengva ranka. Bet kai apsisukame į miestą, suprantame, kad tai – centrinė sankirta į miestą, perspektyvos į kalną ir prisikėlimo bažnyčią, kuri yra tikra centro ašis. Tada pradedame abejoti ar susikalbėta, ar bandyta susikalbėti vykdant šį rekonstrukcijos projektą“, – kritikos Vienybės aikštės rekonstrukcijos projektui negaili architektė Gražina Janulytė – Bernotienė.

Architektų bendruomenė buvo prašiusi pateikti analizę, kaip šis Vienybės aikštės projektas atrodys Kauno modernizmo kontekste, tačiau atsakymo iš savivaldybės nesulaukė. O iškiliausias tautos simbolis – Juozo Zikaro Laisvės skulptūra atsidurs šalia požeminio garažo vėdinimo angų. „Tai – analfabetiškas elgesys miesto erdvėje“, – įsitikinęs L. Tuleikis.

Pasak profesoriaus Rimvydo Palio, kurti architektūrą – atsakingas procesas. „Architektūra nėra paveikslas. Tai nėra fejerverkas, mados šou, kurį gali žiūrėti arba nežiūrėti. Architektūra kuria aplinką žmonėms, ji turi būti labai atsakinga“, – teigia pašnekovas.

Skubėkime daryti gera su Kauno Samariečiais

Kauno samariečių rytas prasideda kelione į dializės procedūras. Neįgaliems senoliams tai ko gero – vienintelė galimybė keliauti iš aštunto ar ketvirto aukšto, kuriame gyvena, nes liftai daugiabučiuose nėra pritaikyti neįgaliesiems. Išsikviesti samariečius galima ir nakties metu, kai reikia pasirūpinti senolių pervežimu iš ligoninės namo ir atvirkščiai. Samariečiai įsigijo dar vieną greitosios pagalbos automobilį pritaikytą vežti ir gulinčius senolius.

Sugrįžkime prie Samariečių ištakų. Biblijoje pasakojama apie pakelėje gulintį sužeistą ir apvogtą žmogų. Net praeinantis kunigas jį lenkia iš tolo. Tik praeinantis samarietis prie jo prieina, sutvarko jo žaizdas ir saugiai nugabena į pakelės užeigą, kur paprašo, kad juo rūpintųsi. Iš to ir kilo bendrinis žodis – gerasis samarietis.

Mindaugas Vėlyvis – Samariečių bendrijos, Kauno skyriaus pirmininkas, kuris jau dvidešimt penkis metus čia dirba. „Skubame daryti gera, padedame visiems žmonėms, nepriklausomai amžiaus, partinių, religinių įsitikinimų. Mums svarbiausia – padėti žmogui“, – pasakoja Mindaugas.

Jau dvidešimt metų Kaune veikia ir maisto dalinimo punktas Partizanų gatvėje. Durys čia neužsiveria. Kiekvieną dieną čia keliauja duona iš kepyklų, o iš prekybos centrų – nurašyti ar baigiantys galioti maisto produktai. Samariečiai rūpinasi ir vaikais iš rizikos šeimų. Taip pat dirbama ir su autistais vaikais – su jais dirba patyrę pedagogai.

Samariečių kredo – „skubėk daryti gera“, skubėkime ir mes. Prisijungdami prie samariečių bendrijos savanorių arba atiduodami išaugtus batus, rūbus. O jei žinote kam galite padėti samariečiai, skambinkite telefono numeriais: +370 686 37248 ir +370 37 321 572.

Pokalbis 450: Diana Žaliaduonytė

Laidoje „7 Kauno dienos” – pokalbis 450 su Respublikinės Kauno ligoninės vadove doc. dr. Diana Žaliaduonyte. Dianos darbai ir profesinė karjera įspūdinga – išleista 100 mokslo publikacijų, perskaityta daugybė pranešimų tarptautinėse konferencijose ir gautas prezidentės apdovanojimas už geriausią disertaciją. D. Žaliaduonytė laidoje „7 Kauno dienos” pasakos apie vaikystės Kalėdas, atsakingą profesiją ir geriausią padėką – nuoširdžią paciento šypseną.

„Šiai dienai pareigų nemažai, bet jos visos skirtingos ir aš gaunu skirtingas patirtis. Maloniausia pareiga – būti mama ir žmona. Kalbant apie profesinius dalykus – maloniausia būti kardiologe. Tu atiduodi širdį rinkdamasis specialybę, mokydamasis. Ko gero geriausias mano profesijos įrodymas – kai eini gatve, tau šypsosi, dėkoja žmonės, kuriuos gydei, rūpinaisi. Tai pats geriausias atlygis už mano darbą“, – pasakoja Diana.

7 Kauno dienos. Vienybės aikštė miesto modernizmo kontekste, neatlygintinai dirbantys geradariai ir pokalbis su Diana Žaliaduonyte
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt