Kultūra

2019.11.28 12:28

Kauno lėlių teatro scenoje – spektaklis vaikams Antrojo pasaulinio karo tema

neįprastas žingsnis vaikiškame teatre
LRT PLIUS laida „7 Kauno dienos“, LRT.lt2019.11.28 12:28

„Kas sužinos, jei tu nepapasakosi?“ – retoriškai klausia lenkų teatro trupė „Baj“ į Kauno lėlių teatro scenos vidurį statydama medinę dėžę iš kurios palaipsniui išsiskleidžia istorija vaikams apie Antrojo pasaulinio karo lenkų vaikus pabėgėlius. Apie neįprastą vaikiško repertuaro temą teatre – LRT PLIUS laidoje „7 Kauno dienos“.

Vaikų spektaklyje – Antrojo pasaulinio karo realijos

„Persikėlusi gyventi į Meksiką dalyvavau daugelyje susitikimų, turėjau interviu su žmonėmis, kurie išgyveno Antrąjį pasaulinį karą ir jo istoriją, kurią pasakoju spektaklyje. Tai buvo lenkai, lenkų vaikai, kurie keliavo per Sibirą, Iraną, Indiją į Meksiką ir vis dar ten gyvena. Aš ieškau žmonių, kurie yra vis dar gyvi ir kuriu istoriją iš jų pasakojimų apie praeitį, apie jų gyvenimą, kaip jie jaučiasi dabar, kaip jie pasakoja savo išgyvenimus“, – pasakoja spektaklio „Kas sužinos, jeigu tu nepapasakosi“ režisierė Eva Piotrovska.

7 Kauno dienos. Pretenzijos patekti į UNESCO sąrašą, Kauno ir Vokietijos draugystė bei modernistiniai tarpukario pastatai

Pasak spektaklio vertėjos Hanos Šumilaitės, kalbėti apie Antrojo pasaulinio karo siaubus su vaikais yra būtina. „Susiduriu su suaugusiais, kurie šios istorijos nežino. Man būdavo nuostabu, kai žmogus ateidavo ir sakydavo, kad nieko apie Sibirą, Antrojo pasaulinio karo siaubus nežinojo. Nėra nei vienos šeimos, giminės, kurios nebūtų palietusios šios tragedijos. Manau, kad kartais žmonės prisimerkia ir nenori to matyti. Jeigu vaikus nuo mažų dienų auklėsime taip, kad jie atviromis akimis matytų istoriją, bus visiems į naudą“, – tikina Hana.

Spektaklio režisierei svarbu ne tik papasakoti lenkų tremties istoriją, bet taip pat svarbus ir grįžtamasis ryšys. Vaikai yra skatinami bendrauti su savo istorinės atminties temomis, jas nufilmuoti ir nusiųsti kūrėjams. „Šis spektaklis atveria kelią diskusijai. Ir tai mums yra svarbiausia, būtent to ir siekėme šiuo spektakliu. Žinote, nei vienas spektaklis negali pakeisti pasaulio, tai neįmanoma. Jis gali pakeisti tik vieną žmogų, jo mintis. Atverti kažką, duoti galimybę. Tik tiek“, – teigia E. Piotrovska.

Su vaikais nereikia bijoti šnekėti ne tik apie juodžiausius istorijos puslapius, bet ir apie šiandieninę, 21 amžiaus dramą. Šiandien dėl karinių konfliktų savo namus, pasak UNICEF, yra priversti palikti net 31 milijonas vaikų.

Vokiečių dienos Kaune

Kauno miestas ir Vokietijos Lipės apskritis šventė 30-ies metų bendradarbystės jubiliejų. Lipės apskritis yra viena pirmųjų Kauno miesto užsienio partnerių. Vokietija – viena svarbiausių ir daugiausiai į Kauną investuojančių šalių, tad ši partnerystė – visai neatsitiktinė. Jos dėka šiandien ne tik plečiasi verslo partnerystės, bet ir meno sklaida.

Vokietija – viena svarbiausių ir daugiausiai į Kauną investuojančių šalių. Neatsitiktinė ir ši partnerystė. Jos dėka šiandien ne tik verslo partnerystės, bet ir meno sklaida gerokai platesnė. Bendrystė su Lipės regionu prasidėjo dar 1988 metais, griūvant sovietinei santvarkai. Po metų jau buvo pasirašyta ir bendradarbiavimo sutartis.

Šiandien Ona Thesmann koordinuoja Lipės apskrities ir Kauno partnerystės sporto sritį. Jos paaugliai sūnūs Kauną pažįsta ne prasčiau nei savo gimtojo Lemgo miesto gatves. Lipės apskritis yra vienas pirmųjų Kauno miesto užsienio partnerių. „Nesvarbu, kiek pastangų ir laiko kainuoja vokiečių dienų organizavimas, žmonių reakcijos ir atsiliepimai, kad buvo Lietuvoje, tikrai atperka mūsų darbą“, – pasakoja Ona.

Modernizmo paieškos Kaune

Nuo modernaus iki šiuolaikinio. Kalbant apie 20 amžiaus architektūrą ir jos paveldą – Kaunas perėmė estafetę iš Tel Avivo, kuriame pernai vyko pirmasis modernizmo miestų forumas. Šiemet Europos ir JAV specialistai rinkosi Kaune, mieste, kurio tarpukario modernistiniai pastatai turi pretenzijų patekti į UNESCO sąrašą.

Pasak ekspertų – pasauliniai procesai, tokie kaip: miestų urbanizacija, gyventojų skaičiaus augimas, klimato kaita, ar miestų vadovų vykdomi didelės apimties projektai, kelia pavojų miestų kultūriniam ar istoriniam sluoksniui. Arba paprasčiau tariant – nyksta miesto dvasia.

Ta proga į Lietuvą atvyko ir JAV „Getty“ fondo atstovas Antoine Wilmering. Šis fondas finansavo Vytauto Landsbergio-Žemkalnio tarpukariu projektuotos tuometinės Lietuvos kariuomenės ginklavimo valdybos Tyrimo laboratorijos tyrimų darbus. Dabartinis KTU Cheminės technologijos fakulteto korpusas tapo vienu iš dešimties pastatų pasaulyje patekusių į programą „Keeping it modern“. „Šios programos tikslas – padėti saugoti modernią architektūrą visame pasaulyje. Tikime, kad cheminė laboratorija Kaune – ypač geras modernistinės architektūros pavyzdys“, – pasakoja A. Wilmering.

Jei Kaune tarptautinė modernistų kompanija žvalgėsi po tarpukariu kurtą miesto centrą, tai Vilniuje ekskursijos koncentravosi į pokario statybas.​​ Vilnius jau prieš 25 metus yra pelnęs UNESCO pasaulio paveldo statusą dėl baroko architektūros paveldo, tačiau ir sovietinė architektūra svečiams atrodė patraukli ir egzotiška.

Pokalbis 450: Vaidas Petrulis. Ar realu, kad Kaunas galėtų būti įtrauktas į UNESCO sąrašą?

Pokalbis 450: tarptautinio modernizmo miestų forumo vienas iš organizatorių, KTU architektūros ir statybos instituto mokslo darbuotojas, architektūros istorikas – Vaidas Petrulis.

Pašnekovo laidos komanda teirausis, kas yra modernistinis miestas? „Jeigu kalbant apie modernistinius miestus, tai tie miestai, kuriems kažkuris istorijos tarpsnis paliko ryškų pėdsaką ir miestas mato bei identifikuoja šį architektūros sluoksnį kaip savo identitetą“,– pasakoja KTU architektūros ir statybos instituto mokslo darbuotojas, architektūros istorikas doc. dr. Vaidas Petrulis.

Pasak pašnekovo, yra realu, kad Kaunas galėtų būti įtrauktas į UNESCO sąrašą. „Manau, kad realu įtraukti Kauno miestą į UNESCO sąrašą. Anksčiau į jį papuolė tik tie objektai, kurie suvokiami kaip paveldas – įspūdingiausios vietos, kurias aplankius užgniaužia kvapą. Kaune tokių objektų nėra, bet žiūrint į šiuolaikinę perspektyvą, labai svarbu pačiam UNESCO, kad žmonės, kurie gyvena toje teritorijoje būtų labai pozityvūs, jiems rūpėtų paveldas, aplinka, kurioje gyvena“, – tikina V. Petrulis.