Kultūra

2019.09.03 14:44

Knygą išleisiantis Kaušpėdas: man nerūpi, ar knyga bus priimta, – tai dar viena savirealizacija

Virginija Sližauskaitė, LRT.lt2019.09.03 14:44

„Sovietmečiu rašytojai buvo labai sureikšminti, labai gerbiami. Tačiau tam, kad išleistum knygą, nereikia ryžtis, nereikia ypatingų sugebėjimų, tereikia sudominti bent vieną skaitytoją, o štai Islandijoje knygas rašo kas dešimtas pilietis“, – apie pirmą savo novelių knygą pasakoja muzikantas ir architektas Algirdas Kaušpėdas.

Kiekvienas ruduo atneša naujų vėjų į kultūrinį gyvenimą, pradžiugindamas teatro, kino, muzikos gerbėjus. Ne išimtis ir mėgstantys „graužti“ knygas, nes leidyklos vis maloniai nustebina žiniomis apie sėkmingus lietuvių autorių darbo vaisius. Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje „Tyto albos“ spaudos konferencijoje apie rašomas ar ką tik spaustuvę palikusias knygas kalbėjosi žymūs šalies autoriai.

Rašytojų sureikšminimas – sovietmečio palikimas

Poetas Antanas A. Jonynas – mėgstamas, įvertintas, apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija – po ilgos pertraukos ketina pristatyti visiškai naują eilėraščių rinkinį. Kūrinys įdomus bus ne tik pasirodymu po ilgos tylos – tai taps jau 20-ąja rašytojo knyga.

„Kartais pagalvoji, kad rašyti eilėraščius – labai lengva. Kai ilgai užsiimi šia veikla, išsitreniruoji ir galėtum vos ne per dieną poezijos knygą parašyti. Bet kam to reikia? Rašyti norisi taip, kad tavo kalbėjimas kažką reikštų. O tai sunku, todėl ir pertrauka tarp paskutinės ir šios knygos buvo nemaža“, – pasakoja A. A. Jonynas.

Jau netrukus rašytojo amplua debiutuos ir legenda tapęs „Anties“ lyderis, architektas Algirdas Kaušpėdas, tačiau šio žingsnio autorius visiškai nesureikšmina. Kaip sako pats, rašytojai buvo sureikšminti sovietmečiu: „Tuo metu rašytojau turėjo sąjungas, buvo labai gerbiami. Apskritai, menininkai buvo ideologinio fronto kariai. Tas profesijų garbinimas dar juntamas iki šiol... Tačiau, pavyzdžiui, Islandijoje kas dešimtas pilietis parašo po knygą, tam nereikia ryžtis, nereikia ypatingų sugebėjimų.“

Anot A. Kaušpėdo, jo paties knygoje – 80 novelių, pasakojančių apie bičą, geriantį alų ir diskutuojantį su kaimynu įvairiausiomis temomis. „Toks paprastas sėdėjimas su bičiuliu ir kalbėjimasis – kone aristokratiška veikla, nes dabar rasti tam laiko gana sunku. Man nerūpi, ar ši knyga bus priimta. Esu laisvas žmogus, nebijau pagadinti savo biografijos. Darau tai, kas man įdomu ir patinka, ši knyga man taip pat yra saviaktualizacija“, – tvirtina muzikantas.

Tarptautinė knygų sėkmė jau ant nosies

Violeta Palčinskaitė, ko gero, yra ta autorė, su kurios eilėmis užaugo ne viena vaikų karta. Kaip pasakoja rašytoja, nepaisant pripažinimo, gyvenime buvo atvejų, kai dvejota, ar verta kurti vaikams. Visgi, apie faktą, kad kitąmet bus išleista nauja knyga vaikams, V. Palčinskaitė pasakoja jaudinančią istoriją.

„Po to, kai išleidau antrąją prisiminimų knygą, sulaukiau skambučio iš lietuvių bendruomenės JAV. Jie man pasakė, kad yra suplanavę susitikimų ir aš turiu būtinai ten atvykti. Prisipažinsiu, tai buvo viena sunkiausių kelionių – per tris savaites dalyvavau 16 susitikimų su skaitytojais, pervažiavau dešimt valstijų, aibes miestų...“, – prisimena rašytoja.

Tad kas paskatino dar kartą įsitikinti, kad knygų vaikams reikia? Anot V. Palčinskaitės, vienas momentas keliaujant po JAV sujaudino ypatingai: „Pirmo susitikimo metu, Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje man pasakė turintis siurprizą. Jis parodė žmonai priklausančios vaikiškos knygelės, kurios autorė esu aš, nuotrauką, ir tarė: su žmona atvykome į JAV turėdami labai mažai daiktų, tačiau tarp tos menkutės mantos buvo ši jūsų knyga.“

V. Palčinkaitė teigia pamaniusi, kad konsulas tenori ją pamaloninti. „Tačiau prasidėjo susitikimai su Amerikos lietuviais ir nebuvo nė vieno, kurio metu neatsirastų žmogus, turintis mano rašytą vaikystės knygą. Visi jie kartojo į JAV atvykę su mažais lagaminėliais, tačiau būtinai įsidėję ten knygą. Pagalvojau – jei tos knygos išgyvena tiek metų, jei jos nukeliauja net už Atlanto, rašyti vaikams verta. Todėl tai ir darau“, – sako V. Palčinskaitė.

Ypatinga sėkme ir produktyvumu gali pasigirti kunigas Algirdas Toliatas, knygas leidžiantis vieną po kitos. Skaitytojus ką tik pasiekė jo „Sekmadienio SMS“, o kitąmet pasaulį išvys nauja knyga „Ramybė jums“. Pasaulis čia paminėtas ne veltui – knyga pirmiausia džiaugsis ispanai, portugalai ir italai. Tik vėliau – lietuviai, kai kūrinys bus išverstas į lietuvių kalbą.

Pats A. Toliatas, atrodo, to pernelyg nesureikšmina ir į viską žvelgia labai lengvabūdiškai: „Pirmosios trys knygos – tai pamokslai, Biblijos pasakojimų išprovokuoti mano tekstai, kuriuos sakiau bendruomenei per mišias. Tų knygų nesiruošiau specialiai rašyti. Kalbant apie „Sekmadienio SMS“ irgi įdomu. Kai buvau perkeltas į naują bažnyčią, ji buvo tuščia. Svarsčiau, kaip prisikviesti bendruomenę ir pradėjau kiekvieną šeštadienį rašyti bičiuliams žinutes – kokia buvo savaitė, apie ką kalbėsiu mišiose ar pan. Tai ir man pačiam buvo provokacija, kuri pasiteisino, o penkerius metus siųstos žinutės sugulė į knygą.“