Kultūra

2019.07.03 13:55

Vilniaus autobusų parkas: tarp variklių gausmo ir garažų – istorijos pamokos

LRT PLIUS laida „Kultūros diena“, LRT.lt2019.07.03 13:55

Kiekvienam, užklydusiam į sostinę, neišvengiamai teko naudotis Vilniaus viešuoju transportu – troleibusais ar autobusais. Tačiau ar žinome, kur keliauja miesto mašinos po nuolatinių maršrutų ir kokie, eiliniams piliečiams nematomi, procesai vyksta uždarame „garaže“ Vilniaus autobusų parke?

Apsilankę ekskursijoje po Vilniaus autobusų parką, dalyviai pirmiausia mokymo centre supažindinami su sostinės viešojo transporto istorija, saugumo taisyklėmis, o vėliau pro administraciją kulniuoja link teritorijos. Tiesa, dar tenka išvysti eilinę biometrinę alkoholio patikrą. Juk taip smalsu, kas yra lyg nuo mūsų paslėpta.

Transporto istorijos ekspertas Ričardas Žičkus laidoje „Kultūros diena“ pasakoja, kad į Vilniaus autobusų parką užeiti ir pažioplinėti kada tik norisi – neįmanoma: „Tačiau būtent tokie objektai šiuolaikiniams žmonėms yra labai patrauklūs ir įdomūs. Tai turbūt ir buvo pagrindinė priežastis pabandyti surinkti istorinę medžiagą ir parengti ekskursiją, kuri būtų įdomi Vilniaus miesto gyventojams ir ne tik.“

1964 m. į Verkių gatvėje esantį maždaug šešių hektarų plotą persikėlusi buvusi Vilniaus keleivių susisiekimo kontora, dabar Vilniaus autobusų parkas, tapo atviresnė visuomenei – kartais čia leidžiama pašniukštinėti po teritoriją.

Būtent smalsumas gena žmones pažinti autobusų garažus, remonto dirbtuves, plovyklą, lauko aikštelę, išgirsti variklių gausmą.

Kaip pasakoja R. Žičkus, ekskursijos metu žmonės po teritoriją vedžiojami labai tvarkingai, nes tai – veikianti gamybinė teritorija. „Tai nėra uždarytas objektas, čia nuolatos važinėja autobusai – atvažiuoja, išvažiuoja. Galų gale, remonto dirbtuvėse vyksta realūs darbai“, – tvirtina pašnekovas.

Knygos „Viešasis Vilniaus transportas iki 1941 metų“ autoriui R. Žičkui, ruošiantis šiai ekskursijai, teko nemažai pasėdėti archyvuose, ieškant nutarimų, statybos pridavimo aktų bei kitų dokumentų.

„Priešistorė, ypač didesnių objektų ar istorinių įvykių, visuomet labai įdomi. Būtų labai smagu pasižiūrėti komunistų partijos posėdžius – kaip jie priiminėjo sprendimus, ką pirmiausia reikėjo statyti, ar troleibusams, ar autibusams...“, – pasakoja R. Žičkus.

Pasak ekskursijos vadovo, dabartinio Vilniaus autobusų parko projektas, parengtas maždaug 1957–1958 m., buvo pritaikytas tik ukrainietiškiems autobusams LAZ: „Visas parkas ir visa infrastruktūra buvo paskaičiuota pagal LAZ. Mane tai stebina, nes Lietuvos architektai paprastai pasižymėjo puikiomis įžvalgomis ir sugebėjimu projektuoti žvelgiant į ateitį. O čia, autobusų parke, viskas suplanuota remiantis autobusais LAZ, tarsi jie būtų gaminami dar šimtą metų.“

Plačiau – įraše.

Kokie eiliniams piliečiams nematomi procesai vyksta uždarame  Vilniaus autobusų parke?