Kitaip nei chronologinis, žmogaus biologinis amžius gali būti mažesnis arba didesnis, atsižvelgiant į gyvenimo būdą, sveikatos būklę ir aplinkos veiksnius. LRT TELEVIZIJOS laidos „Beatos virtuvė“ svečias genetikas dr. Lukas Žemaitis atsako, ar įmanoma pailginti gyvenimo trukmę ir kas daro tam didžiausią įtaką.
Biologinio amžiaus tyrimas yra metodas, leidžiantis įvertinti žmogaus fiziologinę būklę ir senėjimo procesų įtaką jam, atsižvelgiant į įvairius biologinius rodiklius: genetiką, hormonų lygį, imuninės sistemos funkcijas. Anot dr. L. Žemaičio, biologinio tyrimo rezultatams didžiausią įtaką daro sportas, mityba ir žalingi įpročiai.
„Biologinio amžiaus tyrimas neparodo, kada tu mirsi, tačiau jis gali parodyti, kaip greitai sensta žmogus, palyginti su jo bendraamžiais. Ką daryti, kad rezultatas tenkintų, visi žinome: nerūkyti, būti fiziškai aktyviems ir sveikai maitintis“, – įžvalgomis dalijasi genetikas.
Skaičiuojama, kad mūsų užprogramuotas amžius, kiek galime funkcionuoti, yra 120 metų.
Nors genetika yra vienas iš faktorių siekiant nustatyti žmogaus biologinį amžių, anot dr. L. Žemaičio, genai turi mažai įtakos žmogaus senėjimo procesams.
„Skaičiuojama, kad mūsų užprogramuotas amžius, kiek galime funkcionuoti, yra 120 metų, kol kas tai laikoma standartu. Mokslininkai nesutaria dėl to, tačiau skaičiuojama, jog genetika lemia 15–30 proc. žmogaus amžiaus“, – sako jis.
Dr. L. Žemaitis priduria, jog būtent genai gali nulemti tokius žmogaus polinkius, kaip antsvoris ar polinkis į priklausomybę.
„Genai yra atsakingi už polinkius. Jei turi didelį polinkį į antsvorį, bet vartosi palyginti nedaug kalorijų ir būsi fiziškai aktyvus, mažai tikėtina, kad augs antsvoris“, – teigia genetikas.
Anot dr. L. Žemaičio, polinkis nėra nuosprendis, todėl subalansuotu gyvenimo būdu genetinį polinkį galima gerokai sumažinti arba atvirkščiai – sustiprinti.
„Organizmas yra kantrus, jei žmogui pasisekė, jo genai yra geri, galbūt jis neturės polinkio susirgti vėžiu, tačiau, jei žmogus rūkys kaip kaminas – greičiausiai jis su tuo susidurs. Viskam yra ribos“, – sako jis.
Pagrindiniai komponentai, siekiant pailginti kokybišką gyvenimą, anot genetiko, yra paprasti: sveika mityba, fizinis aktyvumas ir dieta.
„Dauguma studijų rodo, jog sumažinus mėsos vartojimą, įvedus fizinio aktyvumo komponentą, apribojus žalingus įpročius, biologinis amžius yra atsukamas atgal“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje tikina dr. L. Žemaitis.
Viso pokalbio klausykite čia:
