Vasaros sniegu vadinami tuopų pūkai nėra itin mėgstami aplinkos tvarkytojų bei švaraus kiemo šalininkų. Neformaliojo švietimo agentūros atstovas Almantas Kulbis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ gyventojų prašo nedeginti tuopų pūkų, o verčiau sodinti vyriškuosius šio medžio individus. „Miestuose galima pamatyti tuopų, kurios nužydi ir pūkai neplinta. Tai yra būtent vyriški individai“, – sako gamtininkas.
Liko tik pora pavasario savaičių. Dalis augalų jau spėjo sunokinti sėklas – skrenda kiaulpienių „parašiutėliai“, o miestuose ir gyvenvietėse galima pamatyti daugybę tuopų pūkų. Palikus pravirą balkoną, tuopų pūkai skverbiasi į kambarius, patenka net į automobilių salonus. Nepageidaujami jie ir kruopščiai prižiūrėtoje vejoje.
Kartais tuopų pūkų skridimas vadinamas vasaros sniegu. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo agentūros (LMNŠA) Ekologijos ir menų poskyrio vadovas, gamtininkas Almantas Kulbis primena, kad Lietuvoje auga ne viena tuopų rūšis. Pasak jo, dabar pats tuopų „snigimo“ metas.
„Tuopų sėklos yra ypatingos. Jos gali skristi. Tiesa, nemaža dalis augalų sėklų gali skristi, pavyzdžiui, kiaulpienės sėklos. Vis tik tuopų sėklos pasižymi lengvumu. Viename grame telpa net tūkstantis sėklyčių su skristukais! Dėl to tokie dideli kiekiai šių pūkų skrenda“, – pasakoja gamtininkas.
Kartais pažiūrėjęs į keliasdešimties metų amžiaus tuopą žmogus pamano, kad tai šimtametis medis milžinas.
Nemažai gyventojų, pastebi A. Kulbis, nėra patenkinti tokiais pūkų debesėliais. Anot jo, būtent šiuo laikotarpiu sulaukiama daugiausiai besipiktinančiųjų skundų.
„Maždaug tris savaites trunka tuopų sėklų kritimas, – trumpai paaiškina Neformaliojo švietimo agentūros atstovas. – Vieniems tai galvos skausmas, o kiti numoja ranka: „Žydi, tai tegu žydi.“ Tiesiog reikia išlaukti.“
Tuopos, akcentuoja gamtininkas, vertingos tuo, kad greitai užauga. Palyginti su kitais medžiais, tuopos brandą pasiekia labai greitai.
Yra net balzaminės tuopos ir kvapiosios tuopos.
„Kartais pažiūrėjęs į keliasdešimties metų amžiaus tuopą žmogus pamano, kad tai šimtametis medis milžinas. Taigi, tuopos išties labai greitai auga“, – dėsto LMNŠA Ekologijos ir menų poskyrio vadovas.
Kai kurios tuopų rūšys, daugiau šio medžio privalumų ieško gamtininkas, dar ir gardžiai kvepia. Tiksliau – kvepia ne pats medis, o jo pumpurai.
Tad jei po audros nukenčia automobilis, dažniausiai kalta būna tuopos šaka arba visas medis.
„Ypač kvepia prieš lietų. Yra net balzaminės tuopos ir kvapiosios tuopos, – sako A. Kulbis. – Tai tikrai kvapnūs medžiai.“
Vis tik tuopos priskiriamos minkštiesiems lapuočiams, o tai reiškia, kad jos labai lengvai lūžta. Per stipresnes audras dažniausiai vista būtent tuopos.
[...] tuopa yra tas medis, kurio nerekomenduojama dabar masiškai sodinti želdiniuose.
„Nuvirsta arba visas medis, arba dažnai lūžta atskiros šakos. Miestų šaligatviuose daug pristatyta automobilių. Tad jei po audros nukenčia automobilis, dažniausiai kalta būna tuopos šaka arba visas medis. Dėl šios priežasties tuopa yra tas medis, kurio nerekomenduojama dabar masiškai sodinti želdiniuose. O dar tie minėtieji pūkai...“ – aiškina gamtininkas.
A. Kulbis sako, kad pats blogiausias tuopų pūkų naikinimo būdas yra juos padegti. Anot jo, tai daryti itin pavojinga karštu, saulėtu oru.
Tik po lietaus jie sukrenta į gumulus. Tuomet juos lengva surinkti.
„Nepamirškime, kad tuopų pūkai lengvai kyla į orą ir skrenda. Ypač karštu oru. Tik po lietaus jie sukrenta į gumulus. Tuomet juos lengva surinkti, – pataria laidos svečias. – Taigi, labai prašau tuopų pūkų nedeginti.“
Gamtininkas taip pat atskleidžia praktinį patarimą, kaip sumažinti tuopų pūkų. Pasirodo, galima sodinti daugiau vyriškųjų tuopų, kurios pūkų į aplinką visai neišmeta.
Jei esame tuopų mėgėjai ir norime jų pumpurų kvapo, bet nenorime pūkų, tuomet dauginkime ir sodinkime vyriškas tuopas.
„Reikėtų žinoti, kad tuopos yra dvinamiai medžiai. Tai reiškia, kad yra vyriškos ir moteriškos tuopos. Sėklas platina moteriškos tuopos. Tuopas galima platinti ne sėklomis, o atžalomis. Jei esame tuopų mėgėjai ir norime jų pumpurų kvapo, bet nenorime pūkų, tuomet dauginkime ir sodinkime vyriškas tuopas. Miestuose galima pamatyti tuopų, kurios nužydi ir pūkai neplinta. Tai yra būtent vyriški individai“, – patarimais dalinasi Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo agentūros Ekologijos ir menų poskyrio vadovas, gamtininkas Almantas Kulbis.
Visas pokalbis su gamtininku A. Kulbiu apie tuopų pūkus – LRT laidos „Laba diena, Lietuva“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius
