Vaistas nuo visų ligų dar neišrastas, bet būkite tikri – jei suvalgysite obuolį, organizmas už tokį užkandį jums tikrai padėkos. Mat obuoliuose gausu medžiagų, naudingų širdžiai, smegenims ir žarnynui, taip pat padedančių slopinti organizme vykstančius uždegimus ir nutolinti širdies, onkologines ir kitas lėtines ligas. Beje, obuoliai puikiai tiks ir siekiantiesiems numesti svorio.
Net 85 procentus obuolio masės sudaro vanduo. Likusi dalis – tai maistinės medžiagos, tarp kurių daugiausia angliavandenių ir sveikatai ypač svarbių skaidulų. Šviežiuose obuoliuose taip pat randamas reikšmingas kiekis vitaminų C, K, folio rūgšties, mineralinių medžiagų, iš jų daugiausia – kalio.
Leidinys „Healthline“ pateikia viename vidutiniame maždaug 200 g sveriančiame obuolyje esančių medžiagų sąrašą:
kalorijų: 104;
angliavandenių: 28 g;
skaidulų: 5 g;
vitamino C: 10 proc. paros normos (PN);
vario: 6 proc. PN;
kalio: 5 proc. PN;
vitamino K: 4 proc. PN.
Tokiame pačiame kiekyje taip pat yra 2–5 proc. vitaminų E, B1 ir B6 PN. Vitaminas E yra riebaluose tirpus antioksidantas, vitaminas B1, dar vadinamas tiaminu, reikalingas augimui ir vystymuisi, o vitaminas B6 yra būtinas baltymų apykaitai.
Obuoliai taip pat yra puikus polifenolių – svarbios antioksidantų grupės – šaltinis. Antioksidantai yra junginiai, apsaugantys ląsteles nuo laisvųjų radikalų – kenksmingų molekulių, kurios skatina lėtines ligas.
Obuolių vadinti stebuklingu vaistu negalima, tačiau šis vaisius – tikras superproduktas, kurį suvalgę organizmui padarysite paslaugą. Tad kuo naudingi obuoliai?
Tinka metantiesiems svorį
Obuoliuose gausu skaidulų ir vandens – dėl šių savybių jie yra labai sotūs. Didesnis ir greičiau pasiekiamas sotumo jausmas yra viena iš svorio metimo strategijų, padedančių valdyti apetitą, rašo „Healthline“. Tai gali paskatinti sumažinti suvartojamos energijos kiekį. Įdomu tai, kad obuoliuose esantys polifenoliai taip pat gali turėti nutukimą mažinantį poveikį.
Visgi užkandę obuolių, ne visi pajaus sotumą. Anksčiau portalo LRT.lt kalbinta Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų gydytojos dietologė Evelina Cikanavičiūtė pastebėjo, kad vieniems obuoliai gali sužadinti apetitą, o kitiems, priešingai, suteikti sotumą.
„Vertinant obuolio maistinę vertę galima teigti, kad dėl didelio juose esančio vandens kiekio, skaidulinių medžiagų ir angliavandenių obuoliai suteikia sotumą ir pilnumą. Kita vertus, žinoma, kad vaisiai ir uogos savo sudėtyje turi daugiau ar mažiau vitamino C. Iki šiol tikima, kad vitaminas C gerina apetitą.
Visgi klinikinių duomenų, kad vitaminas C būtų efektyvus apetito gerintojas, nėra. Todėl, mano nuomone, apetito padidėjimas valgant obuolius ar kitus vaisius bei uogas daugiau yra psichogeninės ar socialinės kilmės“, – nurodė gydytoja dietologė E. Cikanavičiūtė.
Gali būti naudingi širdžiai
Obuoliai siejami su mažesne širdies ligų rizika. Viena iš priežasčių gali būti ta, kad juose yra tirpių skaidulų. Šios skaidulos gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
Kita priežastis gali būti juose esantys polifenoliai. Kai kurie iš jų, konkrečiai – flavonoidas epikatechinas, mažina kraujospūdį. Tyrimai taip pat susiejo didesnį suvartojamų flavonoidų kiekį su mažesne insulto rizika, rašo „Healthline“.
Be to, flavonoidai gali padėti išvengti širdies ligų, nes mažina kraujospūdį, MTL cholesterolio oksidaciją ir aterosklerozę, t. y. apnašų kaupimąsi ant arterijų sienelių.
Naudingi žarnynui
Obuoliuose yra pektino – tam tikros rūšies skaidulų, kurios veikia kaip prebiotikas. Tai reiškia, kad jos maitina žarnyno mikrobiotą – gerąsias žarnyno bakterijas. O kadangi žarnyno mikrobiota vykdo daugybę funkcijų, susijusių su sveikata ir ligomis, ji palaiko bendrą organizmo gerovę. Galima teigti, kad sveikas žarnynas užtikrina geresnę sveikatą.
Kaip rašo „Healthline“, kadangi maistinės skaidulos nėra suvirškinamos, pektinas pasiekia storąją žarną nepažeistas ir skatina gerųjų bakterijų augimą. Nauji tyrimai rodo, kad, teigiamas obuolių poveikis žarnynui gali padėti apsisaugoti nuo lėtinių ligų, tokių kaip nutukimas, II tipo diabetas, širdies ligos ir vėžys.
Tiesa, kad ir kokie naudingi būtų obuoliai, kai kuriems žmonėms jų valgyti nerekomenduojama, įspėja gydytoja dietologė. „Švieži obuoliai nerekomenduojami žmonėms, kuriems diagnozuotas dirgliosios žarnos sindromas, kuriuos vargina pilvo pūtimas, skausmas, tuštinimosi sutrikimai. Beje, kartais obuoliai gali būti laikinai nerekomenduojami po pilvo operacijų, susirgus ūmine žarnyno infekcija. Žinoma, obuolių nerekomenduojama valgyti ir tiems, kurie yra alergiški šiam vaisiui.
Svarbu paminėti tai, kad obuolių toleravimas kartais pagerėja, kai jie nulupami ir termiškai apdorojami, todėl tai galėtų būti sprendimas tiems, kas nenori jų išbraukti iš mitybos raciono. Kita vertus, kartais ir tokiu būdu paruošti obuoliai gali būti sunkiai toleruojami“, – LRT.lt yra sakiusi gydytoja dietologė E. Cikanavičiūtė.
Gali padėti užkirsti kelią vėžiui
Obuoliuose esantys antioksidantai gali padėti užkirsti kelią tam tikroms vėžio rūšims, įskaitant plaučių, krūties ir virškinamojo trakto vėžį, rašo „Heathline“. Toks poveikis gali būti siejamas su obuoliuose esančiais polifenoliais, neleidžiančiais vėžinėms ląstelėms daugintis.
Obuoliuose esančių skaidulų kiekis taip pat gali būti susijęs su priešvėžinėmis šių vaisių savybėmis. Pavyzdžiui, vienas mėgintuvėlyje atliktas tyrimas parodė, kad pektino skaidulos gali slopinti vėžinių ląstelių augimą ir netgi paskatinti jų sunykimą.
Tačiau norint geriau suprasti galimą ryšį tarp obuolių ir vėžio prevencijos, reikia atlikti tolesnius tyrimus su žmonėmis, pavyzdžiui, nustatyti tinkamus kiekius ir valgymo laiką, pažymima leidinyje „Healthline“.
Gali padėti apsaugoti smegenis
Obuoliuose esantis kvercetinas gali apsaugoti smegenis nuo oksidacinio streso sukeltos žalos. Tyrimai su žiurkėmis rodo, kad kvercetino antioksidacinis poveikis gali apsaugoti smegenis ir nervus nuo oksidacinės pažaidos ir užkirsti kelią pažeidimams, kurie gali sukelti degeneracines smegenų ligas, tokias kaip Alzheimerio liga ar demencija.
Be to, reguliuodamas oksidacinius ir uždegiminius streso žymenis, kvercetinas gali užkirsti kelią su stresu susijusiems nervų pažeidimams, rašo „Healthline“.
Nepaisant to, nevertėtų pamiršti, kad daugumoje tyrimų daugiausia dėmesio skiriama vienam konkrečiam junginiui, o ne bendram obuolių valgymo poveikiui. Todėl reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima daryti kokias nors rimtesnes išvadas.
Siejami su mažesne diabeto rizika
Valgydami obuolius galime sumažinti ir II tipo diabeto riziką. Net keli leidinyje „Healthline“ aptarti tyrimų parodė, kad nuolat vartojant obuolius ir kriaušes 18 proc. sumažėja II tipo diabeto rizika. Vos viena porcija per savaitę gali sumažinti šią riziką 3 proc.
Didelis antioksidantų polifenolių kvercetino ir floridzino kiekis gali paaiškinti šį teigiamą poveikį. Kvercetino priešuždegiminis poveikis gali sumažinti atsparumą insulinui, kuris yra svarbus diabeto išsivystymo rizikos veiksnys. Manoma, kad floridzinas sumažina cukraus įsisavinimą žarnyne, taip sumažindamas cukraus kiekį kraujyje, o kartu ir diabeto riziką.
Naudingi sergantiesiems astma
Antioksidantų turintys obuoliai gali padėti apsaugoti plaučius nuo oksidacinės pažaidos.
Obuolių odelėje gausu antioksidanto kvercetino, kuris gali padėti reguliuoti imuninę sistemą ir sumažinti uždegimą, rašo „Healthline“ Teoriškai dėl to obuoliai gali būti veiksmingi vėlyvosiose bronchinės astmos reakcijų fazėse.
Šią prielaidą pagrindžiantys tyrimai mėgintuvėliuose ir su gyvūnais rodo, kad kvercetinas gali būti naudingas gydant alergines uždegimines ligas, tokias kaip astma ir sinusitas.
Panašiai ir kiti obuoliuose esantys junginiai, įskaitant vadinamuosius proantocianidinus, gali palengvinti alerginės astmos sukeltą kvėpavimo takų uždegimą arba užkirsti jam kelią. Vis dėlto pažymima, kad reikia atlikti daugiau tokio pobūdžio tyrimų su žmonėmis.
