Gegužė gamtos fotografui Mariui Čepuliui buvo labai intensyvi – jis ruošėsi naujam laidos sezonui ir vyko į susitikimus su skaitytojais įvairiuose Lietuvos miestuose. Taip pat šis mėnuo dovanojo jam daug smagių susitikimų su įvairiais gyvūnais ir gražių vaizdų, kuriais kviečiame pasigrožėti ir LRT.lt fotogalerijoje.
Gegužę M. Čepulis pradėjo vizitu į Latviją, kur užfiksavo daug įdomybių, tarp jų – ir išsimaudžiusią kanadinę audinę (galbūt kai kurie žmonės, sekdami paskyrą „Čepulio fotoklajonės“, pagaliau išmoks atskirti audines nuo kiaunių, šermuonėlių ir kitų kailiniuotų gyvūnėlių).
Taip pat įspūdingi vaizdai iš Latvijos Kuldygos, kur per Ventos upėje esantį plačiausią Europoje (tiesa, neaukštą) krioklį keliauja žiobriai. Tam, kad įveiktų pakeliui į nerštavietę esantį slenkstį, žuvys turi per jį peršokti iš vandens iškildamos į orą.
Netrukus neįprastą vaizdą fotografas sugavo ir Lietuvoje – ant žydinčios vyšnios tupėjo sniegena.
Gegužės 7 d. M. Čepulis užfiksavo šelmeninę kregždę, kurią pavadino švelniu tautosakoje vartojamu blezdingėlės vardu. Parašė, kad vis dar laukia į Lietuvą pargrįžtančių čiurlių. Jie, pasak tautosakos, turi pasirodyti nugriaudėjus perkūnui, o tai jau buvo nutikę.
Kitą dieną fotografas pasidalijo startsakalio nuotrauka – šį paukštį įamžinti jam teko antrą kartą gyvenime. Jis pastebėjo plėšrūnui neįprastą elgesį – paukštis tupėjo ant asfalto ir gėrė vandenį iš balos kaip koks balandis.
Dar vienas retai sutinkamas paukštis – geltongalvė kielė. Gamtininkas pastebėjo, kad būna baltų ir gelsvesnių kielių, o ši, citrininė (arba geltongalvė), reta. Lietuvoje ji pradėjo perėti tik prieš 40 metų Žuvinto rezervate Alytaus rajone. Žuvinto apylinkėse šį paukštį jis ir užfiksavo. Tiesa, fotografuojant geltongalvę kielę pasidairyti atėjo ir griežlė.
Įspūdingi ir kiti M. Čepulio užfiksuoti paukščiai – skrendanti susikaupusi gegutė, meniškame inkile prie Sudargo piliakalnių komplekso įsikūręs varnėnas, „obelų žiedų grožio apakinta ir pragydusi“ raiboji devynbalsė.
Gegužę fotografas užfiksavo ir porą kiškių – vienas buvo rūke, tad jį pavadino ežiuko rūke draugu. Atrodė, kad kitas tarsi meldžiasi, tad prie jo nuotraukos autorius parašė, kad ilgaausis atgailauja už tai, kad nugraužė obelaitę, prikakojo į braškes ir prikrėtė kitų eibių.
Miške M. Čepulis sutiko simpatišką stirniną, pliaže Karklėje – žaltį, o pievoje – šuoliuojančią lapę, kurią pavadino „ryža kengūra“.
Eilinį kartą gamtininkas atskleidė įdomybių iš augalijos pasaulio. Jis nufotografavo moterišką ąžuolo žiedą ir papasakojo, kad šie yra mažyčiai, vos didesni už aguonos grūdelį, sunku ir patikėti, kad iš jų išauga tokie galingi medžiai. O vyriški ąžuolo žiedai – nukarę žali žirginiai.
Dar pora įdomių augalų – girinė tulpė, kurią M. Čepulis užfiksavo Šilutės liuteronų kapinėse, ir labai retas smiltyninis laibenis, aptinkamas tik Dzūkijoje ir pajūrio kopose.
