Kas gali išeiti sudėjus karantiną, pandemiją, psichoterapiją ir knygas? Sprendžiant tokį aritmetinį uždavinį, atsakymas vienas: biblioterapija arba kitaip, – gydymas knygomis.
Nors šią sritį taip pat iš dalies riboja gyvo bendravimo nebuvimas, apsunkinta psichologų ir bibliotekininkų veikla, lietuviai spręsti šiam aritmetiniam uždaviniui pasitelkė technologijas ir gavo puikų rezultatą: sukurta pirmoji pasaulyje mobili programėlė „Meditacinė biblioterapija“. Startavusi vos prieš tris mėnesius, ji sparčiai išpopuliarėjo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse, kuriose skamba lietuvių kalba.
Skaitymas veikia net ir nežinant
Apie tai, kad būtina gelbėti per karantiną pašlijusią žmonių psichinę sveikatą, kalbama jau ne vieną mėnesį: vieni nerimauja dėl finansinės situacijos, prarastų darbų, kiti – dėl pavojaus savo ir artimųjų sveikatai, treti išgyvena netektis, atskirtį ir didelį vienišumo jausmą.
Kol psichologai – skirtingai nei nuo pirmadienio duris atveriantys grožio salonai ir prekybos centrai – dirba tik nuotoliniu būdu, svarbiu ir tvirtu pagalbos tiltu tampa bibliotekos ir knygos bei su jomis susijęs biblioterapijos metodas.
„Biblioterapiją mes apibrėžiame kaip universalią pagalbą žmogui per skaitymą, šiuo metu tikriausiai daugumai mūsų reikia pagalbos ir universalus būdas gauti tą pagalbą yra tiesiog skaityti.
Tie kurie atrado skaitymo džiaugsmą turi mažai abejonių apie tai, kad reikia susirasti ką nori skaityti ir kaip ir įvirsti į tą skaitymo džiaugsmą, kuris suteikia naujų impulsų atsigauti“, – sako knygų apie biblioterapiją autorė, M. Mažvydo bibliotekos vyriausioji metodininkė-tyrėja Daiva Janavičienė.
Pasak jos, skaitymas mus veikia net to nežinant, tad išties kartais būtina pagalvoti apie vartojamus informacijos šaltinius. Pavyzdžiui, įtraukiantis naujienų srautas gali dirginti, veikti nebūtinai terapiškai, todėl tam reikalinga atsvara. Ją galima rasti savipagalbos knygose, tačiau lygiai tiek pat vertinga gali būti ir grožinė literatūra.
„Kai skaitome, daugiau mąstome, įsijaučiame, tapatinamės su herojais, tekstais ir tai teikia dvasinės atgaivos“, – pasakoja specialistė.
Tarp gyvo ir virtualaus bendravimo – ir vienas žingsnis, ir praraja
Tiesa, kaip pastebi Lietuvos biblioterapijos asociacijos vadovė, Klaipėdos universiteto psichologijos katedros vedėja, gydytoja-psichiatrė Jūratė Sučylaitė, kad ne visų rūšių biblioterapijos užsiėmimus įmanoma vesti be gyvo bendravimo, nors būtent šio – gyvo – bendravimo nebuvimas dabar ir kelia įvairias psichologines problemas.
Pavyzdžiui, klinikinė, reabilitacinė ar net interaktyvi poezijos biblioterapija, padedanti priklausomybių turintiems, depresiją išgyvenantiems asmenims ir pan., šiuo metu nevyksta. Šios terapijos sesijų neįmanoma įgyvendinti individualiai ir per nuotolį, be tiesioginio kontakto grupėje, kurioje analizuojami tekstai, dalijamasi patirtimi, matuojami jausmai. „Tokiais atvejais mes klausomės ir tylos pauzių, nes kartais jos pasako daugiau nei žodžiai“, – sako specialistė.
Tačiau yra kitų biblioterapijos krypčių, kurios visą dėmesį sutelkia ne į gyvus pokalbius, o į knygos skaitymą ir ten ieško gydančiojo potencialo. Tokiais atvejais žmogui siūloma lėtai skaityti knygą, rašyti dienoraštį apie tai, ką jaučia, dažnai pasiūlomi ir tam tikri klausimai.
J. Sučylaitės teigimu, žmonės šiuo metu yra išvarginti darbo kompiuteriu ir įvairių skaitmeninių platformų, tačiau dažnai neturi pasirinkimo. Prie esamos situacijos prisitaikė ir kai kurios lengvesnės biblioterapijos rūšys: terapeutai savo darbe naudoja ir virtualių pokalbių platformas, ir tokius vaizdo kanalus kaip socialinis tinklas „Youtube“.
Pirmoji pasaulyje mobili programėlė
Nors pandemija ir karantinas uždarė duris kai kurioms biblioterapijos kryptims, šią gydymo knygomis rūšį puoselėjantys specialistai sugebėjo plačiai praverti langus ne tik į Lietuvą, bet ir į visą pasaulį: praėjusių metų lapkritį startavo mobili programėlė „Meditacinė biblioterapija“. Beje, tai – pirmasis toks pasaulyje biblioterapijos įrankis, kuriuo galima nemokamai naudotis tiesiog atsisiuntus į savo mobilųjį telefoną.
Projektą kartu su Lietuvos kultūros tarybos finansine pagalba įgyvendinusi Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė teigia, kad idėja kilo dar nė nežinant, jog pasaulį ištiks pandemija ir šis įrankis taps itin aktualus: per tris pirmuosius mėnesiai programėle ėmė naudotis daugiau kaip 2,3 tūkst. žmonių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse – Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, JAV, Prancūzijoje, Švedijoje ir kt.
„Labai džiaugiamės tuo, kad šia programėlė naudojasi žmonės ne tik Lietuvoje, bet ir mūsų tautiečiai užsienyje“, – sako Birštono viešosios bibliotekos direktorė, pridurdama, kad populiarumas ir nustebino, ir parodė, kad per pandemiją žmones išties kankina nerimas dėl rytdienos, yra daug nežinios, trūksta stabilumo.
Šiuo metu programėlėje siūlomos 6 aktualios temos, kurios gali padėti įveikti nerimą ir baimę, nusivylimą, palengvinti gedėjimą, vidinį skausmą ir neviltį, suteikti tvirtumo kasdienybėje ir išmokyti atleisti. Programėlėje galima klausytis biblioterapijos specialisčių D. Janavičienės ir J. Sučylaitės atrinktų tekstų, kuriuos įskaitė aktoriai Rimantas Bagdzevičius, Andrius Bialobžeskis, Jūratė Vilūnaitė ir Justė Zinkevičiūtė. Juos lydi rami, kiekvienai temai kompozitoriaus Aro Žvirblio sukurta muzika.
Knyga – tai dvasinė atgaiva
Paklausta, kokie tekstai šiuo metu labiausiai tiktų esamai situacijai ir joje susikaupusioms problemoms spręsti, mobilios programėlės projekto kuratorė, bibliotekininkė A. Jaskūnienė teigia, kad tokių knygų yra daug, tačiau dvi iš jų yra absoliučios lyderės. Tai – lietuvių poeto, eseisto Rimvydo Stankevičiaus kasdienai tinkantis esė rinkinys „Beatliejaus avytė“ (2014) ir dviejų autorių – Alekso Tresniovskio (Alex Tresniowski) bei Lauros Šrof (Laura Schroff) įkvepiantis ir tikras pasakojimas apie gyvenimus keičiantį gerumą „Nematoma gija“ (2015).
Specialistės pastebi, kad nors žmonės šiuo metu ir ilgisi gyvo bendravimo bei iš naujo pervertina susitikimą, pokalbį, dialogą, buvimą su kitu žmogumi kaip neįkainojamas vertybes, kurias turėjo iki pandemijos, vis dėlto knygos ir biblioterapija padeda spręsti psichologines problemas ir susigrąžinti bent dalį to dvasinio gyvenimo, kurį iš mūsų pavogė karantinas.
„Tikriausiai ne be reikalo daugelyje šalių ir miestų, pavyzdžiui, Briuselyje, knygynai liko atidaryti net ir karantino metu, nes knygos įvertintos tokia pat būtina preke kaip ir maistas. Neatsitiktinai visos mūsų bibliotekos išduoda knygas, nes žmogui reikia dvasinės atgaivos. Ją galima rasti visai netoli – tiesiog knygose“, – apibendrina M. Mažvydo bibliotekos vyriausioji metodininkė-tyrėja D. Janavičienė.
