Gyvenimas

2020.05.04 17:35

3-iasis LRT diktanto iššūkis. Alvydas Šlepikas „Kautynės“

skelbiamas tekstas ir laimėtojai
LRT.lt2020.05.04 17:35

LRT kviečia į diktanto iššūkį. Prie pirmojo Lietuvoje tokio pobūdžio projekto prisijungė 16 žinomų Lietuvos rašytojų – specialiai projektui jie sukūrė po tekstą, kurį inspiravo „Diktanto“ tema. Diktantai, įgarsinti LRT laidų vedėjų, bus skelbiami kiekvieną darbo dienos rytą (nuo 8 val.) portale LRT.lt, o vakare (nuo 18 val.) bus publikuojami ir patys tekstai, tad diktantą rašiusieji galės pasitikrinti, kaip jiems pavyko.

Daugiau informacijos apie LRT diktanto iššūkį rasite čia.

Dalyvauti iššūkyje ir rašyti diktantą gali būti dar smagiau! Kasdien dalyvių laukia specialūs prizai (spauskite ir pildykite dalyvio anketą čia, nepamirškite prisiregistruoti „Google“ paskyroje).

Iššūkyje galite dalyvauti individualiai, su šeima ar bičiuliais. Kiekvieną dieną atsitiktiniu būdu skelbsime po tris laimėtojus (po vieną iš kiekvienos kategorijos) portale LRT.lt ir susisieksime su laimėtojais asmeniškai nurodytu el. paštu.

Laimėti gali kiekvienas – visai nesvarbu, kiek klaidų būsite padarę. Dalyvauti iššūkyje ir pretenduoti laimėti prizą galima darbo dienomis kasdien nuo 8 val. iki 17 val. Sėkmės!

LRT iššūkis. Kasdien po istoriją. Kasdien po diktantą.

Spauskite ant įrašo, klausykite ir rašykite diktantą (pirmiausia tekstas yra perskaitomas nepertraukiamai ir tik vėliau jis pradedamas diktuoti):

LRT iššūkis. Alvydas Šlepikas. Kautynės. Įgarsino Eglė Bučelytė

Pasitikrinkite, kaip parašėte diktantą.

Alvydas Šlepikas

Kautynės

Bebrų užtvanka buvo puiki vieta – pakankami atviro vandens plotai, bet apstu ir meldų, viksvų, plūdenų, elodėjų, beveik visi krantų karklai buvo nugraužti, tad miškelyje plytintys pelkėti plotai buvo gerai permatomi ir saugūs: kiekvienas besiartinantis priešas pastebimas iš toli.[1] Antis Pilkutė plakė savo dailiom plėvėtom pėdutėm maurus, kartkartėm vis panerdavo galvą po vandeniu, kad nugnybtų šviežią, minkštą ir maistingą ūglį. Ak, kaip ji mėgo čia pliuškentis – ypač šiltom popietėm, kai šešėliai jau ima ilgėti ir artėja atgaivą nešanti naktis.[2] Tačiau šįkart Pilkutės širdelė tiesiog plazdėte plazdėjo, o nerimas šiurpino odą: du gražuoliai gaigalai, blizgėdami mėlynom ir žaliom kaklų plunksnom, suko ratus vandeny vienas prieš kitą ir žaibavo apvaliom paukštiškom akim. Jie pūtė krūtines, plakė sparnais ir visais įmanomais būdais rodė savo pranašumą vienas prieš kitą. Antelei Pilkutei patiko jie abudu, bet vyrukai nebuvo nusiteikę dalintis nei šia bebrų sukurtos užtvankos atkarpa, nei juo labiau Pilkutės dėmesiu.

Grėsmė augo. Pilkutė suprato, kad tuojau bus negailestingos kautynės, skirtos jai vienai. Juk šie du galiūnai antinai (vieno vardas buvo Gražuolis, o kito Puikuolis) kausis dėl jos, dėl Pilkutės.[3] Ak, kaip tas jaudino, bet ir kaip tai buvo baisu. Va, todėl ir spurdėjo antelės širdis kaip mažytė liepsnelė.

Gražuolis nutaikė akimirką, kai jo varžovas lankstėsi publikai, dailiais savo sparnais darė reveransus, o tada puolė. Gražuolis įsikibo stipriu snapu Puikuoliui į petį. Puikuolis sukliko iš netikėto skausmo, jis plasnojo, plakė kojomis ir sukosi ratu, bandydamas išsilaisvinti, tačiau Gražuolio snapas buvo stiprus kaip replės. Net užvirė juodas bebrų užtvankos vanduo, o triukšmas kilo toks, kad buvo girdėti už gero puskilometrio, jeigu ne už kilometro. Antinai plakėsi iš visų jėgų, visas pasaulis jiems mirguliavo akyse, jie nematė nei kur prasideda viksvų kupstai, nei kur slepiasi dėdė bebras, jie lėkė per užtvanką sukdamiesi ir plasnodami, vertėsi kūliais, niro po vandeniu.[4]

„Ak, koks jis grubus, tas Puikuolis,“– pamanė antelė Pilkutė. Tačiau, tuoj pat atsidūrė ne toje vietoje, kur būtų ramu, o pačiame kautynių sūkuryje.[5] Ji nespėjo net pasipiktinti ar išsigąsti, kai, suprantama, visiškai netyčiomis, jai per galvą iš visos jėgos sparnu trenkė Gražuolis.[6]

„Šito jau per daug!“ – pasipiktino Pilkutė.

Kokią akimirką jai net svaigo nuo smūgio galva, tačiau netrukus antelė, be galo įsižeidusi ir pasipiktinusi, suplasnojo, įsibėgėjo vandens paviršiumi ir nuskrido.

Kiti galimi skyrybos ir rašybos variantai:

[1] Bebrų užtvanka buvo puiki vieta – pakankami atviro vandens plotai, bet apstu ir meldų, viksvų, plūdenų, elodėjų, beveik visi krantų karklai buvo nugraužti, tad miškelyje plytintys pelkėti plotai buvo gerai permatomi ir saugūs – kiekvienas besiartinantis priešas pastebimas iš toli.
[2] Ak, kaip ji mėgo čia pliuškentis, ypač šiltom popietėm, kai šešėliai jau ima ilgėti ir artėja atgaivą nešanti naktis.
[3] Juk šie du galiūnai antinai (vieno vardas buvo Gražuolis, o kito – Puikuolis) kausis dėl jos, dėl Pilkutės.
[4] Antinai plakėsi iš visų jėgų, visas pasaulis jiems mirguliavo akyse, jie nematė, nei kur prasideda viksvų kupstai, nei kur slepiasi dėdė bebras, jie lėkė per užtvanką sukdamiesi ir plasnodami, vertėsi kūliais, niro po vandeniu.
[5] Tačiau tuoj pat atsidūrė ne toje vietoje, kur būtų ramu, o pačiame kautynių sūkuryje.
[6] Ji nespėjo net pasipiktinti ar išsigąsti, kai, suprantama, visiškai netyčiomis jai per galvą iš visos jėgos sparnu trenkė Gražuolis

Sveikiname gegužės 4-osios laimėtojus:

Jurijus Mikutovskis (individualus iššūkis)

Rita Liutkienė (šeimos iššūkis)

Greta Kurgonaitė (bičiulių iššūkis)