Gyvenimas

2020.02.08 20:10

Apie pasidarytus abortus drąsiai kalbanti Julia: tavo pačios vidinis vaikas pradeda klykti iš siaubo

Lina Daugirdaitė, Socialinis projektas „Būti“, LRT.lt2020.02.08 20:10

Pakrikę santykiai su artimaisiais, baimė grįžti į darbą ir galvojimas apie savižudybę – su tokiomis negandomis po trečio aborto susidūrė Julia. Socialinio projekto „Būti“ dalyvė mano, kad apie tokius dalykus, kurie viešai pasmerkiami, kalbėti būtina, nes moteriai labai svarbu žinoti, kad ji ne viena, ir suvokti – ji gali būti mylima ir po to, kai padarė klaidą.

LRT.lt socialinis projektas „Būti“ – apie klausimus, kuriuos daug kas norėtų užduoti, tačiau nedrįsta, ir tiesius atsakymus iš drąsių pašnekovų lūpų. Kiekvieną trečiadienį kviečiame susipažinti su žmonėmis, kurių istorijos ir atvirumas suartina.

– Kodėl nusprendei pasidaryti abortą?

– Aš įgijau trejopos patirties. Pirmoji – kai man buvo maždaug 20 metų. Turėjau labai aiškų atsakymą, nebuvo jokių tokių minčių: „O gal? O jei ne?“ Aš buvau tik dvidešimties, dar studijavau bakalaurą, o mano partneris man neatrodė tas žmogus, su kuriuo norėčiau būti visą gyvenimą. Viskas tada buvo aišku ir ryšku.

Mano antroji patirtis buvo vienos nakties nuotykis su žmogumi, kurio net nepažinojau. Buvau apsvaigusi nuo alkoholio, net neprisiminiau, ar išvis tą naktį mylėjausi. Tai supratau tik po kiek laiko. Tai buvo taip, lyg būčiau spjovusi į save. Man buvo labai sunku tai sau pripažinti ir atleisti. Bet vėlgi žinojau, buvo aišku, kad tai darysiu, tik mano savivertė krito. Buvo sunkus metas.

Bet trečias kartas buvo sunkiausias. Tai buvo su žmogumi, su kuriuo neketinau tęsti gyvenimo. Tada buvau Indonezijoje, užsimezgė romanas, bet žinojau, kad jis niekur neveda. Tuo metu tiesiog buvo geras laikotarpis, bet įvyko štai taip.

Mano sprendimą tikriausiai lėmė baimė, kad negalėsiu išlaikyti [vaiko] finansiškai. „Kaip aš čia? Ką man iš viso daryti?“ Atsidūręs tokioje būsenoje neturi tvirto mąstymo. Tavo pačios vidinis vaikas pradeda klykti iš siaubo: „Ko griebtis? Ką daryti?!“ Dabar tikrai matau, kad galėjau rinktis [gimdyti], viskas būtų buvę gerai, nebūtų buvę taip baisu. Bet pradėjau klausinėti kai kurių žmonių, ko galbūt nereikėjo daryti.

Nuomonės buvo skirtingos. Labai daug žmonių mane palaikė, sakė: „Bendrom jėgom...“ Aš suprantu, kad jie nebūtų gyvenę su manimi, to vaiko nebūtų auklėję, bet jie tikrai būtų buvę su manimi sunkiomis akimirkomis. Tikrai buvo įmanoma, bet mano pasirinkimą lėmė baimė.

Buvo etapas, kai naršiau „Google“, kokių vaistų galiu nusipirkti be recepto ir išgerti, kad pasitraukčiau iš gyvenimo.

– Kaip jauteisi po to?

– Buvau ant savižudybės slenksčio. Po pirmų dviejų [kartų] buvau daug geresnės dvasinės būsenos. Po trečiosios patirties man buvo labai blogai, buvo toks: „Ką tu padarei? Tau likimas davė...“ Aš juk tikinti, kad ką likimas duoda, reikia tuo keliu ir eiti.

Bet nepasitikėjau savimi, kad esu pakankamai stipri. Dėl to nepasitikėjimo galbūt tikėjausi kažko iš šeimos, o šeima sureagavo kažkaip... Labai gerai sureagavo mano draugai. Draugės mane labai palaikė. Bet buvo taip sunku, kad aš stojau prieš save. Nepasitikėjau savimi, kad man užteks Dievo manyje, jog leisčiau tai gyvybei gyventi šiame pasaulyje.

– Kodėl tau nebaisu apie tai kalbėti viešai?

– Man ne tik nėra baisu, manau, labai svarbu apie tai kalbėti. Aš gyvenu Floridoje ir kelyje, kuriuo važiuoju į darbą, žmonės stovi su plakatais, kad abortai yra blogai. Kas nors gali tai pamatyti ir tai patirdamas nusižudyti. Įsivaizduoju moterį, kuri tai patiria, pamato tokį dalyką ir neturi vidinės jėgos... Kai esi tokios būsenos, esi silpnas, nesupranti, kas vyksta, gali pasirinkti ir tokį kelią.

Buvo etapas, kai naršiau „Google“, kokių vaistų galiu nusipirkti be recepto ir išgerti, kad pasitraukčiau iš gyvenimo. Jeigu tikrai būčiau pamačiusi tokių plakatų, nežinau, kur būčiau. Todėl, manau, labai svarbu moteriai žinoti, kad ji yra ne viena.

Taip, galbūt jos gyvenime buvo kažkoks įvykis, ji kažką pasirinko, dabar jaučiasi kalta, gailisi, bet gyvenimas tęsiasi. Taip pat, kaip ir narkomanai, alkoholikai, priklausomybių turintys žmonės – jie galbūt nuskriaudė kitus žmones, padarė blogų dalykų, už tai turėjo sėdėti kalėjime. Bet žmogiškumas yra priimti žmogų su klaidomis. Žmogus padarė klaidą, bet mes priimame jį – labai svarbu žinoti, kad gali daryti klaidas, bet esi priimama ir mylima.

– Kaip tave paveikė šie pasirinkimai?

– Tai labai lengvai gali paveikti santykius. Pirmiausia tai paveikia santykį su savimi, vėliau – su žmonėmis: su tėvais, su partneriais, su darbu. Aš negalėjau dirbti, nes galvojau: „Kaip tu galėsi padėti kitiems žmonėms? Kaip tu palaikysi kitas moteris, jeigu pati nepatikėjai savimi?“

Būti. Tris abortus pasidariusi Julia: buvau ant savižudybės slenksčio – maniau, kad esu netikusi moteris

Buvo labai ilgas laikotarpis, kai nežinojau, ką daryti. Nežinojau, kaip grįžti į darbą. Galvojau, kad esu netikusi moteris, psichologė, dvasinė pagalbininkė – esu niekas, nes nepasitikėjau savimi, išdaviau save, išdaviau savo tikėjimą į Dievą.

Bet kreipiausi į kitas moteris, kurios man pasakė: „Tu dabar turi daugiau patirties padėti kažkam kitam. Gali paimti šitą patirtį ir ją išnaudoti. Tai, kad tu tą patyrei, tave, kaip moterį, daro stipresnę.“ Ir iš tikrųjų – tas skausmas, kurį patyriau, jis nenustumia manęs nuo kitų moterų, o priartina, nes aš žinau tą skausmą, žinau, per ką perėjau, ir žinau, per ką pereina moteris, sėdinti priešais mane, kokį skausmą ji jaučia. Aš galiu susitapatinti, užuot šmeižusi, kad „aš geresnė, nes neturėjau tokios patirties“ arba „kaip ji taip galėjo“, aš galiu jai padėti. Kartais gyvenime įvyksta įvykiai, skirti tam, kad mes padėtume kitam.

Aš neturiu jausmo, kad turiu būtinai turėti vaikų. Nejaučiu būtinybės gimdyti. Bet jei dabar pastočiau, tą vaiką pasilikčiau bet kokiomis aplinkybėmis.

– Ar kreipeisi psichologinės pagalbos?

– Lietuvoje yra specialūs centrai, skirti moterims, pasidariusioms abortą. Aš, man atrodo, skambinau, bet palikau žinutę, neperskambinau. Labai dažnai būna, kai mes atvirai paprašome pagalbos – nebūtinai ją gauname, – bet pradedame kitaip jaustis. Tas mūsų prašnekėjimas, burnos atvėrimas pradeda gydomąjį procesą.

Mano gyvenime yra labai daug moterų, kurios eina dvasiniu keliu. Mes su jomis šnekėjomės, išsakydavau, kaip jaučiuosi, savo baimes, sakydavau, kad nebenoriu gyventi. Jos mane pernešė per tą patirtį. Labai daug meldžiausi, meditavau, buvau su savimi, kad sau atleisčiau, jog taip atsitiko, kad tai yra Dievo valia, kažkam to reikėjo. Vadinasi, tokia patirtis man buvo reikalinga.

Vyko perprogramavimas, nes viena mano dalis sakydavo: „Tu niekam tikusi, neverta gyventi, tu esi š... gabalas, esi neverta kvėpuoti.“ Reikėjo perprogramavimo, kad tai yra patirtis ir gali gyventi toliau. Jei kažkas turi panašią patirtį, tikrai patariu neiti vienai.

Aš labai daug kalbėjau apie moteris, bet yra vyrų, kurie tai išgyvena labai skausmingai, jeigu santykiuose ar santuokoje moteris priima tokį sprendimą. Po tokios patirties patariu kartu nueiti ir pasikalbėti su profesionalu, nelaikyti to savyje. Netgi jei atrodo, kad viskas gerai – mums iš tikrųjų kartais atrodo viskas gerai, „aš stipri, viską galiu“, – tikrai nepakenks prakalbėjimas. Nenumoti ranka – tas jausmas lieka.

– Ar kada nors norėtum turėti vaikų?

– Jei neturėsiu vaikų, nenumirsiu. Aš neturiu jausmo, kad turiu būtinai turėti vaikų. Nejaučiu būtinybės gimdyti. Kai kurie žmonės turi stipresnį vidinį jausmą, kai kurie silpnesnį.

Manau, įsivaikinimas yra nuostabus dalykas, nes šiuo metu pasaulyje yra labai daug vaikų, kuriems reikia šeimų. Nebūtinai aš turiu gimdyti. Bet jei dabar pastočiau, tą vaiką pasilikčiau bet kokiomis aplinkybėmis. Kad ir kuriuo keliu eičiau, kad ir kuriuo keliu mane Dievas vestų, tikiu, kad taip turi būti.

Plačiau – įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Psichologinė pagalba

Psichologinės pagalbos tarnyba
Kontaktai
Emocinė parama teikiama jaunimui
Budi savanoriai konsultantai
Kasdien Visą parą
I-VI 18:00 - 22:00
Atsako per 2 darbo dienas
Emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
Kasdien 11:00 - 23:00
I-V 18:00 - 21:00
Atsako per 2-3 darbo dienas
Pagalba teikiama suaugsiems
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikaltos specialistai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Atsako per 3 darbo dienas
Pagalba teikiama moterims ir merginoms
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai (Rusų kalba paaugliams ir jaunimui)
II-VI 16:00 - 20:00
(išskyrus švenčių dienas)
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius).
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-V 16:00 - 20:00
VI 12:00 - 16:00
(išskyrus švenčių dienas)
Psichologinės konsultacijos
Internetu emigrantams Pagalbą teikia profesionalūs psichologai.
Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems
Pagalba teikiama nusižudžiūsių artimiesiems. Savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga infomrcija puslapyje artimiems.lt
Atsako per 2-3 darbo dienas
Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ministerija.
Skubi psichologinė ar psichinė pagalba pasichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės

Taip pat skaitykite

Būti. Tris abortus pasidariusi Julia: buvau ant savižudybės slenksčio – maniau, kad esu netikusi moteris