Gyvenimas

2019.12.15 14:21

Nesibaigiantis nealkoholinių gėrimų bumas: apie vyno kokybę kalbėti anksti, o alui gaminti išvestos naujos mielės

LRT TELEVIZIJOS laida „Vartotojų kontrolė“, LRT.lt2019.12.15 14:21

Dažnas vartotojas dar nustemba ant nealkoholinio alaus buteliuko pamatęs, kad gėrime – 0,5 proc. alkoholio, tačiau palikti tiek alkoholio nealkoholiniame gėrime galima jau bemaž 100 metų. Kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vartotojų kontrolė“ sako alaus someljė Vidmantas Čičelis, nealkoholinio alaus rinka vietoje nestovi – išvestos naujos mielės leidžia gaminti alų beveik be jokio alkoholio.

Jau kelerius metus Lietuvoje pastebimas didėjantis nealkoholinio alaus ir vyno populiarumas. Daug kas tai sieja su naujais alkoholio draudimais, tačiau nealkoholiniais gėrimais itin domimasi visame pasaulyje. Alkoholio sudėtyje neturintys alkoholinių gėrimų vardais vadinami gaminiai vartojami prie įvairaus maisto įvairiomis progomis ir situacijomis – juk yra malonaus skonio, tačiau leidžia neapgirsti.

Nealkoholinio alaus rūšių daugybė: nefiltruotas, tamsus, baltas... Kokios žaliavos naudojamos gaminant tokį alų? Kaip teigia alaus someljė Vidmantas Čičelis, nealkoholinis alus yra atskira gėrimų grupė, tad ir lyginamas turėtų būti tik su kitais nealkoholiniais alumis.

Pasak jo, stipriai klysta tie, kurie mano, jog nealkoholinis alus – beskonis, nenatūralus pakaitalas, kuris nė iš tolo neprilygsta alkoholio turinčiam alui. Žinovas pasakoja, kad naujai išvestos mielės, leidžiančios pagaminti alų be alkoholio, sudarė galimybes jį gaminti net ir mažiausioje darykloje, o skonių ir aromatų įvairovė – pačių aludarių sugebėjimų ir fantazijos reikalas.

„Skonis supanašėjo su alkoholinio alaus, kokybė tapo labai gera, nebeliko šalutinių poskonių, kuriuos reikia maskuoti“, – teigia V. Čičelis.

Nealkoholinio alaus kokybę vartotojai turėtų vertinti vadovaudamiesi skonio receptoriais – skanu, vadinasi, gerai. Tiesa, jis pataria rinktis vidutinės ir aukštesnės kainos gaminius, nes pačios pigiausios nealkoholinio alaus rūšys gali turėti daugiau sudėtinių dalių, tokių kaip pridėtinis cukrus, skonio ir kvapo stiprikliai bei konservantai.

Apie nealkoholinio vyno kokybės rodiklius kalbėti per anksti

Populiarėja ir nealkoholinis vynas, tačiau kai kurie žmonės sako, kad jis gaminamas iš pačių prasčiausių derliaus vynuogių. Ką verta žinoti apie šio gėrimo gamybos procesą?

„Vyno stuburą sudaro alkoholis. Aplink tą stuburą lipdosi kvapai, skoniai – taip gimsta vyno tekstūra. O kai pašaliname alkoholį, tekstūros pojūtis burnoje dingta“, – tikina Lietuvos someljė asociacijos prezidentas Arminas Darasevičius.

Jis pažymi, kad nealkoholinio vyno kultūros ir gamybos mastų lyginti su nealkoholinio alaus tendencijomis negalima: vyno gamybos procesas sudėtingesnis, technologijos itin brangios, tad nealkoholinį vyną gali gaminti tik itin stambūs vyndariai. Ir apie nealkoholinio vyno kokybės rodiklius kalbėti per anksti: rinkoje tokių gaminių nedaug, dėl to įvairiapusio vertinimo atlikti negali ir patyrę someljė.

Tačiau A. Darasevičius patikina, kad kalbos, jog vyndariai nealkoholinio vyno gamybai naudoja prasčiausias derliaus vynuoges, tikrai netiesa – priešingai, pasaulyje yra tokių gamintojų, kurie kaip tik stengiasi pagaminti kuo kokybiškesnį nealkoholinį vyną.

Nealkoholinis alus galbūt ir bus maistingesnis savo maistine verte, lyginant su tam tikrais vaisvandeniais. Jeigu tai natūralus nealkoholinis alus, jo sudėtyje turi būti salyklo, vandens. Salykle yra vitamino B, silicio, kalio, kas mūsų sveikatai naudinga.

„Kad liktų visi kvapai, šiek tiek saldinama, pridedama ir šiek tiek rūgšties, kad struktūra išliktų bent panaši į vyno su alkoholiu. Jis net turi galiojimo laiką – dažniausiai galioja apie 2 metus, kas su įprastu vynu nesuprantama. Mes žinome, kad [nealkoholinį vyną] reikėtų patiekti šiek tiek vėsesnį, bet daugiau kaip ir nėra ką pridėti“, – pasakoja someljė asociacijos prezidentas.

O tradiciniu būdu pagaminti nealkoholinį putojantį vyną beveik neįmanoma, nes antroji fermentacija įvyksta pačiame butelyje, tad nealkoholinis putojantis vynas tiesiog prisotinamas angliarūgštės, teigia A. Darasevičius.

Teisė palikti iki pusės procento alkoholio – nuo sausojo įstatymo laikų

Dažnas vartotojas sutrinka pamatęs, kad ant nealkoholinių gėrimų pakuočių pažymėta alkoholio koncentracija. Žinoma, tai tik kelios dešimtosios procento dalys, tačiau gal tokie produktai vis tiek svaigina?

Pagaminti tokį alų ar vyną, kad jame nebūtų nė vienos dešimtosios procento dalies alkoholio, labai sudėtinga, tačiau dėl to gėrimas tikrai neturėtų būti laikomas svaiginamuoju, pažymi ekspertai.

„Reikėtų išgerti tikrai labai didelį kiekį tokio gėrimo, kad smegenys apsvaigtų“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja Gabija Laubner.

V. Čičelis pasakoja, kad nealkoholinio alaus bumas prasidėjo dar prohibicijos laikais Amerikoje. Būtent tada nealkoholiniame aluje leista palikti iki pusės procento alkoholio, kadangi visiškai pašalinti alkoholį nebuvo įmanoma. Ta pati taisyklė galioja iki šiol.

Tad kaip iš tiesų gaminami nealkoholiniai gėrimai? Dažnas vartotojas teigia žinąs, kad tokie gėrimai gimsta iš alkoholinio alaus ar vyno tiesiog pašalinus alkoholį. Ar tai tiesa?

„Turbūt seniausias [gamybos būdas] – fermentacijos stabdymas. Pradedame gaminti kaip tikrą alų ir pačioje pradžioje sustabdome fermentaciją. Po to atsirado kitų variantų, pavyzdžiui, alkoholį išdistiliuoti vakuume. Jame užvirimo temperatūra daug žemesnė, tokiu būdu liekančio alaus skoniui padaroma mažesnė įtaka.

Pats naujausias būdas – išvestos mielės, kurios beveik negamina alkoholio. Iki jų didžioji dalis nealkoholinio alaus buvo gaminama naudojant membraninius filtrus: iš bet kokio alkoholinio alaus pagaminant nealkoholinį alų“, – aiškina V. Čičelis.

O kokios technologijos leidžia pagaminti nealkoholinį vyną? A. Darasevičius pasakoja, kad vynas be alkoholio iš pradžių gaminamas lygiai taip pat, kaip ir vynas su alkoholiu. Šis gėrimas nealkoholiniu tampa tada, kai pašalinamas alkoholis – tai galima padaryti dviem būdais, tačiau populiariausias būdas – vyną šildant vakuume išgarinti alkoholį.

Nealkoholinis alus geriau nei vaisvandeniai

„Mes negalime pasakyti, kad nealkoholiniai gėrimai yra žalingi arba sveiki. Viskas priklauso nuo to, kiek jų suvartojate“, – sako dietologas Edvardas Grišinas.

Taip pat jis pažymi, kad nealkoholinio alaus, vyno ar sidro neturėtume laikyti vandeniu, kurį galėtume gerti visą dieną. Kiek per dieną galima suvartoti nealkoholinių gėrimų ar vaisvandenių, tikslių rekomendacijų nėra, svarbiausia rekomendacija – apskritai riboti tokių gėrimų vartojimą.

Tikriausiai esate girdėję apie alaus salyklo ir natūralių jo sudėtyje esančių augalinių medžiagų naudą žmogaus organizmui. Pasak dietologo, nealkoholinis alus pasižymi visomis šiomis savybėmis ir dar, žinoma, neturi žalą darančių alkoholinių medžiagų.

„Nealkoholinis alus galbūt ir bus maistingesnis savo maistine verte, lyginant su tam tikrais vaisvandeniais. Jeigu tai natūralus nealkoholinis alus, jo sudėtyje turi būti salyklo, vandens ir kartais apynių, bet dažniausiai gaminama iš salyklo ir vandens. Mes žinome, kad salykle yra vitamino B, silicio, kalio, kas mūsų sveikatai naudinga“, – kalba E. Grišinas.

Jeigu mes naudojame seniausią technologiją – fermentacijos stabdymą, normalu, kad ten liks daug cukraus, nes fermentacija bus tik prasidėjusi. Tačiau tai yra salyklinis cukrus.

Mitybos specialistai sako, kad ieškant kokybiškiausio nealkoholinio gėrimo būtina atkreipti dėmesį į vieną svarbų dalyką – pridėtinio cukraus kiekį, tačiau būtina skaityti gėrimų sudedamųjų dalių sąrašą ir atskirti, apie kokius angliavandenius ir konkrečiai cukrų kalbama.

„100 ml natūralaus nealkoholinio alaus galima rasti mažai – nuo 2 iki 3 g – pridėtinio cukraus. Tad išgėręs stiklinę nealkoholinio alaus dažniausiai žmogus gauna nedidelį cukraus kiekį“, – tikina dietologas.

Jam antrina ir V. Čičelis – pasak jo, kad buvo įdėta cukraus, dar nereiškia, kad tai iškart blogai: „Gaminant tradicinį stiprų belgišką alų naudojamas specialus cukrus, kad būtų išgauti tam tikri skoniai. O apie belgišką alų sako: belgiškas – tai kokybiškas. Jeigu mes naudojame seniausią technologiją – fermentacijos stabdymą, normalu, kad ten liks daug cukraus, nes fermentacija bus tik prasidėjusi. Tačiau tai yra salyklinis cukrus.“

Be to, kartais, siekiant išgauti saldumą, į alų dedama net laktozės, t. y. pieno cukraus, kurio alaus mielės „nevalgo“.

„Vis dėlto noriu atkreipti dėmesį, kad kai kuriuose aluose ar vynuose būna kitų pridėtinių medžiagų. Jeigu alus su skoniu, vadinasi, jame gali būti gliukozės, fruktozės, manitolio sirupo, įvairiausių kvapniųjų medžiagų. Tos pridėtinės medžiagos didelės naudos mums neduoda ir sugadina gerą produktą“, – perspėja E. Grišinas.

Besirenkantiems nealkoholinį vyną – dar vienas dietologo perspėjimas: „Vyno, net ir nealkoholinio, sudėtyje dažniausiai būna sulfitų. Sulfitai – vienas pagrindinių alergenų. Dažnai žmones ištinka bronchų spazmas, sloga.“

Dėl nealkoholinių gėrimų nukenčia ne alkoholio rinka

Diskusijose apie tokius gėrimus dažnai girdimi nuogąstavimai, kad nealkoholinių gėrimų vartojimas tėra saviapgaulė: kam pirkti alų ar vyną, jei galime gerti arbatą, vaisvandenius ar vandenį? O ar tokie gėrimai gali sukelti priklausomybę ir neigiamai veikti mūsų psichiką?

V. Čičelis nesutinka, kad nealkoholinį alų ar vyną geriantys žmonės bando pritapti prie kompanijos ar negali atsisakyti alkoholinių gėrimų, tad ieško jiems pakaitalų. Vis labiau besiplečianti tokių gėrimų rinka suteikia galimybę gerti tai, kas tikrai patinka ir neturi neigiamo šalutinio poveikio. Taip pat jis įsitikinęs, kad dėl nealkoholinių gėrimų nukenčia ne alkoholio rinka, o kitų gėrimų rinka: sulčių, vaisvandenių ir kt.

O ar gali išsivystyti priklausomybė nuo nealkoholinių gėrimų? Į klausimą atsako psichologas, psichoterapeutas Gediminas Navaitis: „Norėčiau pamatyti žmogų, priklausomą nuo vynuogių sulčių. Smagu įsivaizduoti situaciją, kad į priklausomybių centrą ateina žmogus ir sako: aš esu priklausomas nuo gazuoto vandens. Tikrąją priklausomybę galima apibrėžti paprastai: tai žmogui svarbiausia, apie tai jis nuolat galvoja, neturi kitų džiaugsmų, kaip tik tai. Vietoje „tai“ jūs galite įrašyti bet ką: galite įrašyti alkoholį, bet galite įrašyti ir žvejybą.“

Toksikologė G. Laubner išskiria vartotojų grupes, kurioms tokių gaminių visgi geriau nevartoti. Priklausomiems nuo alkoholio žmonėms nealkoholiniai gėrimai – tik papildoma pagunda. „Nealkoholinių gėrimų vartojimas tokiems žmonėms gali išprovokuoti tikro alkoholio vartojimą“, – teigia G. Laubner.

Gydytoja pataria vengti tokių gėrimų ir vaikams, nes augant ugdomi jų įpročiai. Taip pat nealkoholiniu alumi ar vynu turėtų nepiktnaudžiauti besilaukiančios moterys.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Vartotojų kontrolė. Alkoholis nealkoholiniuose gėrimuose ir vertingų odos bei kailio gaminių priežiūros subtilybės