Spūstys Europos miestų gyventojams kasmet kainuoja ne tik milijardus prarastų valandų, bet ir šimtus milijardų eurų. Dalį šių nuostolių, specialistų teigimu, būtų galima sumažinti efektyviau išnaudojant jau turimas technologijas: atvirus realiojo laiko eismo duomenis ar išmaniąsias stebėjimo sistemas. Nors Lietuvos didmiesčiuose tokie sprendimai jau veikia, savivaldybių atstovai pripažįsta – jų potencialas dar ne iki galo atskleistas, rašoma Transporto inovacijų asociacijos pranešime.
Stebi automobilių, viešojo transporto judėjimą
Kaune jau veikia sprendimai, leidžiantys stebėti eismą, analizuoti gyventojų judėjimą ir pagal surinktus duomenis keisti susisiekimo organizavimą. Eismo valdymo centre stebimi transporto srautai, jų pasiskirstymas skirtingu paros metu ir susidarančios eilės. Ši informacija naudojama šviesoforų veikimo programoms koreguoti ir jų darbui koordinuoti.
„Turime ir plečiame sistemą, leidžiančią identifikuoti automobilių srautus ir matyti jų kelionių maršrutus. Tai suteikia galimybę vertinti, kokiomis kryptimis transportas juda tarp miesto dalių ir kaip pasikeičia maršrutai pakoregavus eismo organizavimą. Viešajame transporte turime transporto priemonių vietos, greičio ir nuokrypio nuo tvarkaraščio duomenis“, – pasakoja Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vadovas Martynas Matusevičius.

Anot jo, vienas svarbiausių įgyvendintų sprendimų – viešojo transporto prioriteto sistema, įrengta 30 sankryžų, skirta mažinti autobusų ir troleibusų laukimą prie šviesoforų bei užtikrinti sklandesnį ir patikimesnį jų judėjimą.
Transporto priemonių judėjimo duomenys taip pat leidžia nustatyti atkarpas, kuriose prarandama daugiausia laiko, ir tiksliau parinkti priemones. Atskiros šviesoforų programos taikomos ir po didelių renginių Dariaus ir Girėno stadione, kai per trumpą laiką susidaro didelis išvykstančių transporto priemonių srautas.
Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis patarėjas Dalius Kazlauskas pažymi, kad sostinė sprendimų priėmimui stengiasi išnaudoti kuo įvairesnius duomenis.
„Vilniuje kamerų duomenys aktualūs eismo stebėsenai, infrastruktūros priežiūrai ir civilinei saugai, o palydoviniai bei dronų duomenys naudojami miesto plėtros, želdynų, statybų ir infrastruktūros pokyčių analizei. Telekomunikacijų bendrovių agreguoti duomenys suteikia įžvalgų apie žmonių judėjimą, pavyzdžiui, transporto pokyčių planavimą per renginius“, – pasakoja D. Kazlauskas.
Jo teigimu, vieną kartą surinkti ar įsigyti duomenys turi kurti vertę skirtingose miesto srityse, todėl šiuo metu siekiama sujungti visus šiuos duomenų šaltinius ir užtikrinti platesnį jų panaudojimą.

„Į judumą žvelgiame plačiau nei tik į transportą – tai ir duomenų šaltinis miesto valdymui, ir priemonė skatinti tvaresnius keliavimo įpročius, mažinti CO2 emisijas bei stiprinti civilinę saugą. Šiandien ypatingą dėmesį skiriame gyventojų saugumui, miesto atsparumui ir pasirengimui krizėms“, – nurodo pašnekovas.
Galėtų išspręsti daugiau problemų
Pasak „EIT Urban Mobility“ Vakarų ir Šiaurės regionų inovacijų centrų direktoriaus Willemo Frederiko Metzelaaro, tyrimai rodo, kad atviri realiojo laiko eismo duomenys Europos miestų automobilių vairuotojams galėtų padėti bendrai sutaupyti nuo 500 iki 730 mln. valandų per metus. Šio laiko vertė, apskaičiuota pagal darbo sąnaudas, siektų nuo 13,7 iki 20 mlrd. eurų.
Ekspertas įsitikinęs, kad plačiau išnaudojami jutiklių duomenys ir prieiga prie realiuoju laiku gaunamų transporto priemonių duomenų galėtų taip pat padėti didinti kelių eismo saugumą ir išgelbėti nemažai gyvybių. ES vertinimu, 2025 m. Europos keliuose žuvo apie 19 400 žmonių.
„Šiandien beveik kiekviena kelionė mieste palieka skaitmeninį pėdsaką – nesvarbu, ar priglaudžiate viešojo transporto kortelę prie skaitytuvo, atrakinate bendrojo naudojimo dviratį, ar jūsų judėjimą fiksuoja eismo jutikliai. Tačiau norint išnaudoti visą jų potencialą, judumo duomenis reikia išvalyti, standartizuoti ir sudaryti sąlygas jais dalytis įvairioms organizacijoms, sektoriams ir šalims. Taip užtikrinamas bendradarbiavimas, būtinas siekiant plačiu mastu gerinti transporto paslaugas“, – teigia W. F. Metzelaar.

„EIT Urban Mobility“ tyrimo duomenimis, 75 proc. miesto judumo specialistų mano, kad geresnis dalijimasis duomenimis galėtų padidinti veiklos efektyvumą. Tą patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės valdomos duomenų sprendimų bendrovės „ID Vilnius“ direktorius Vaidas Paulauskis. Nors mieste jau veikia įvairios stebėjimo sistemos, kameros ar jutikliai, jų teikiama informacija dažnai naudojama atskirai.
„ES pernelyg griežtai žiūrime į Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) ir privatumą. Mes tarsi užrakiname duomenis, dėl to jų nepakankamai naudojame, o tai riboja partnerystes. Jei techniškai turime duomenis, bet jais negalime dalintis tokia apimtimi, kokia reikia, tai nėra gerai. Suprantu, kad duomenų apsauga yra svarbi, tačiau reglamentavimas yra šiek tiek per griežtas. Jei būsime atviri su piliečiais, manau, tai bus pagrindas pasitikėjimui kurti“, – teigia V. Paulauskis.
Anot jo, geriau integruojant turimus duomenis būtų galima tiksliau nustatyti eismo spūsčių priežastis, stebėti gatvių priežiūrą, greičiau reaguoti į incidentus ir priimti duomenimis pagrįstus sprendimus.
„Šimtai kamerų įmontuoti šviesoforuose, bet kartais negalime žinoti, ar kelias žiemą būna nuvalytas. Naudodami technologijas galėtume susidaryti platesnį vaizdą, efektyviau spręsti problemas“, – pažymi „ID Vilnius“ vadovas.

Dėmesys – kelionių patogumui, DI naudojimui
Artimiausiu metu Kaunas planuoja tęsti automobilių srautų ir jų kelionių maršrutų identifikavimo sistemos plėtrą, o šiuos duomenis norima nuosekliau naudoti kartu su viešojo transporto judėjimo, bilietų žymėjimo, eismo saugos ir apklausų rezultatais.
„Didesni pokyčiai siejami su viešojo transporto sistemos pertvarka. Atnaujintame Darnaus judumo plane numatyti šeši terminalai, pirmieji – Raudondvario ir Žemaičių plentuose. Jie sudarytų sąlygas patogesniems persėdimams ir dažnesniam pagrindinių maršrutų kursavimui“, – apie duomenų panaudojimo planus pasakoja Kauno miesto savivaldybės atstovas M. Matusevičius.
Taip pat Kaune numatytas pirmosios tramvajaus linijos projektavimo etapas, kuriam taip pat pasitarnaus įvairūs miesto surinkti duomenys. Anot pašnekovo, visų šių sprendimų tikslas – trumpesnė, patikimesnė ir patogesnė kelionė, įskaitant laukimą bei persėdimus.
Tuo metu Vilniuje duomenų naudojimą siekiama skatinti įvairiose organizacijose bei priimant politinius sprendimus, taip pat labiau įtraukiant dirbtinio intelekto (DI) plėtrą.

„Turime bendrą DI politiką, formuojame duomenų valdymo principus, rengiame DI strategiją ir vertiname organizacijų technologinę brandą. Kartu vystome miesto technologinių kompetencijų centrą, kuriame telkiame ekspertus, technologines žinias ir praktinę patirtį. Tai leidžia išlaikyti įgautas žinias miesto ekosistemoje, mažinti priklausomybę nuo išorės tiekėjų, dalytis technologinėmis galimybėmis tarp organizacijų ir kitų miestų“, – priduria D. Kazlauskas.
Transporto inovacijų asociacijos vadovės Rugilės Andziukevičiūtės-Buzės nuomone, glaudesnis valstybės bendradarbiavimas su verslo ekspertais ir technologijų kūrėjais leistų geriau išnaudoti sukauptus duomenis ir paspartinti pažangių sprendimų diegimą tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje.
„Norint kurti išmanesnę ir saugesnę mobilumo sistemą, būtina surinktais duomenimis dalytis, vykdyti stebėseną, lyginti rezultatus bei investuoti į tyrimus ir eksperimentus. Duomenys kuria vertę tik tada, kai jie virsta realiais sprendimais, todėl turime įtraukti rinkos ekspertus ir drąsiau išbandyti inovacijas praktikoje“, – teigia R. Andziukevičiūtė-Buzė.
Pasak jos, asociacijos narių sukurtomis DI paremtomis kelių saugumo simuliacijomis pagrįsti sprendimai jau diegiami įvairiose pasaulio šalyse, o tai įrodo, kad Lietuva turi ne tik technologinių galimybių, bet ir kompetencijų, kurias ateityje bus privalu išnaudoti.







