Lietuvoje dirbantys pavežėjai atsidūrė po didinamuoju stiklu. Dalis jų nemoka mokesčių, keleivius veža netvarkingais automobiliais, gatvėse nepaiso Kelių eismo taisyklių. Susisiekimo ministerija žada griežtesnę pavežėjų kontrolę, tam bus stiprinamas bendradarbiavimas tarp atsakingų institucijų.
Pastarosiomis savaitėmis buvo surengti trys specialūs reidai, jų epicentre atsidūrė pavėžėjimo paslaugas teikiantys vairuotojai. Dvi specialios priemonės vykdytos Vilniuje, dar viena – Kaune.
„Patikrinus pavežėjus, Vilniuje nustatyta daugiau nei 80 proc. pažeidimų iš visų patikrintų pavežėjų. Kaune – daugiau nei 57 proc. Pagrindiniai pažeidimai: techninės apžiūros periodiškumo nesilaikymas, netinkamas automobilių ženklinimas, draudimo ir dokumentų neatitikimai, migracijos pažeidimai, KET nesilaikymas“, – situaciją pristatė susisiekimo ministras Juras Taminskas.
„Pažeidimai gana įvairūs. Labai daug neatitikimų fiksuojame dėl techninių apžiūrų. Nes pagal taisykles, jeigu automobilis yra iki penkerių metų senumo, techninė apžiūra turi būti atliekama kasmet, jei automobilis senesnis nei penkerių metų – kas pusmetį.

Čia matome labai daug gudravimų, kai nenorima eiti techninių apžiūrų kas pusę metų ir išsiimamas pažymėjimas, kuris galioja 24 mėnesius. Toliau pasirenkamas pigesnis draudimas, o ne tas, kuris yra privalomas pavežėjui“, – detaliau patikrinimų gatvėse rezultatus pristatė Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) vadovas Remigijus Lipkevičius.
Anot susisiekimo ministro, šiuo metu pavežėjo veiklai vykdyti yra išduota 12 630 leidimų.
„5 tūkst. pavežėjų turi skolų valstybei, iš jų 900 yra užsienio piliečiai. Nebūtinai iš trečiųjų šalių, bet tai ne Lietuvos piliečiai. Išskirtinis atvejis, kad vienas pavežėjas turi apie 1,5 mln. eurų skolą valstybei. Tai nebūtinai reiškia, kad ta skola už pavežėjo veiklą. <...> Bet jeigu asmuo turi skolą valstybei, jis negali vykdyti pavežėjo veiklos. Čia bus LTSA diskrecijoje tą sužiūrėti, kad asmuo, kuris turi skolų valstybei, negalėtų dirbti pavežėju“, – tęsė J. Taminskas.

Kaip nurodė ministras, bendra pavežėjo veiklą vykdančių asmenų skola valstybei siekia apie 9 mln. eurų. Anot J. Taminsko, tokia situacija yra nepateisinama, todėl yra būtina griežčiau kontroliuoti pavežėjų veiklą, stiprinti bendradarbiavimą tarp atsakingų institucijų.
„Toliau stiprinsime reidus, kitų metų biudžete tam nusimatysime papildomą finansavimą tiek LTSA, tiek policijai. <...> Ruošiame teisės aktų pakeitimus, <...> yra sustiprintas dalijimasis informacija tarp institucijų. Buvo problema dėl duomenų dalijimosi tarp institucijų, kadangi tie duomenys laiku nesuvaikščiojo tinkamai, todėl atsirado tam tikra pilkoji zona veikti pavėžėjimo sektoriuje nesąžiningiems pavežėjams.
<...> Pagrindinis tikslas – kad pagaliau būtų sutvarkytas pavėžėjimo sektorius, kad visi jaustųsi saugiai išsikvietę pavežėją, kad būtų laikomasi Kelių eismo taisyklių, kitų reikalavimų, būtų mokami mokesčiai valstybei“, – kalbėjo J. Taminskas.
Anot policijos generalinio komisaro Arūno Paulausko, toliau bus tęsiama sustiprinta pavežėjų kontrolė keliuose, o kartu bus laukiama inicijuojamų teisės aktų pakeitimų, kurie įpareigotų pavėžėjimo paslaugas teikiančius asmenis aiškiau pažymėti transporto priemones, su kuriomis yra vežami keleiviai.
„Tikrai lauksime pakeitimų, kurie įpareigos vežėjus paženklinti savo automobilius ryškiau, kad stipresnę jų kontrolę galėtume vykdyti ne tik specializuotų priemonių metu. Kad ir policijos pareigūnai savo kasdienės veiklos metu galėtų lengviau eismo sraute atpažinti pavežėjus, jų automobilius, kad galėtų juos stabdyti ir patikrinti tiek dokumentaciją, tiek blaivumą“, – sakė A. Paulauskas.

Anot LTSA vadovo R. Lipkevičiaus, ateityje pavežėjams planuojama įvesti praktinį ir teorinį žinių patikrinimą, taip pat klientų aptarnavimo kultūros egzaminą.
„Pavežėjo statuso siekiantis asmuo, ateidamas išsiimti leidimo, jau būtų išklausęs tuos kursus ir išlaikęs egzaminus ir turėtų pažymėjimą, kad tai jau yra padaręs ir gali užsiimti ta veikla“, – aiškino jis.






