Slovėnija tapo pirmąja Europos šalimi, įvedusia degalų pardavimo ribojimą. Gyventojai per dieną gali įsigyti ne daugiau kaip 50 litrų, o verslo įmonės – iki 200 litrų degalų per parą. Slovėnijos valdžia sako, kad tokių priemonių imtasi dėl karo Irane sukeltų degalų tiekimo sutrikimų, kainų šuolio ir vyriausybės įvestų kainų lubų.
Viso pokalbio klausykite LRT RADIJO laidoje „60 minučių“.
Ekonomistė, Vytauto Didžiojo universiteto partnerystės profesorė Eglė Stonkutė pabrėžia, kad Slovėnijos situacija Europos Sąjungos (ES) valstybių kontekste išskirtinė, nes ši šalis, 2000 metais uždariusi vienintelę savo naftos perdirbimo įmonę, dabar yra visiškai priklausoma nuo naftos perdirbtų produktų – degalų – importo iš pagrindinių tiekėjų – Graikijos, Italijos ir Saudo Arabijos.
„Žinant, kad Saudo Arabija šiandien yra įvelta į tą patį konfliktą Artimuosiuose Rytuose ir patiria sunkumų eksportuodama savo produkciją, Slovėnijos, kaip šalies, situacija šiek tiek kitokia, lyginant su daugeliu kitų ES valstybių. Todėl tie sutrikimai ją palietė ypač aštriai ir tikriausiai tai yra pirmoji kregždė, kuri įvedė tokius ribojimus“, – Slovėnijos sprendimą LRT RADIJUI komentuoja ekspertė.
Vis dėlto, jos teigimu, jei konfliktas užsitęstų ilgiau, paklausos ribojimo priemonių ateityje gali prireikti ir kitoms ES šalims.
„Mes matome, kad Vengrija ir Slovakija, susidūrusios su „Družba“ naftotiekio sutrikimais šių metų pradžioje, šiandien irgi jautriau reaguoja [į kylančias naftos kainas – LRT.lt], nes nebuvo diversifikavusios savo naftos tiekimo. Kitos šalys <...> po energetikos krizės 2022 metais ryžtingiau ėmėsi diversifikuoti savo naftos tiekimą, todėl yra mažiau priklausomos tiesiogiai. Tačiau tai tikrai gali paveikti visas šalis“, – pabrėžia E. Stonkutė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, jog tokius konfliktus ir po jų sekančias krizes sunkiau išgyvena ekonomiškai silpnesnės ir mažesnės šalys, nes jos finansiškai mažiau pajėgios ir konkuruoti dėl naftos importo krovinių joms yra sunkiau.
„Mes net dabar jau matome, kad naftos kroviniai, skirti Europos rinkai, plaukiant per Atlanto vandenyną, nukreipiami į kitas šalis. Europa pradeda prarasti naftos tiekimą ir iš JAV. Manau, jeigu konfliktas užsitęs ir turėtų užsitęsti ir antrą, o gal ir trečią mėnesį, Europa realiai pajus naftos trūkumą. Nors šiuo metu kol kas kalbame apie kainų dydį, o ne apie tiesioginį ir žymų naftos produktų trūkumą“, – teigia profesorė.
Pasak E. Stonkutės, jei naftos pasiūla bus gerokai mažesnė nei paklausa, o valstybės problemą ir toliau spręs mažindamos degalų akcizus, šokas gali būti gana ryškus, nes žmonės nepajus kainų augimo ir nemažins vartojimo.
„Šiuo atveju tas ribojimas, kurį įvedė Slovėnija, yra pavyzdys, prie kurio galime mes visi prieiti, jeigu ta situacija neišsispręs. Taip pat jau yra kalbama, kad, užsitęsus konfliktui iki trijų mėnesių, gali tekti nedirbtinai, bet šiek tiek mažinti pasaulinę naftos paklausą per tokias priemones, kaip pardavimo ribojimas. Tai yra geriau, nei laukti, kol kainų dydžiai sumažins paklausą“, – aiškina ekspertė.
Profesorė teigia, kad sutrikus apie 20 proc. naftos ir suskystintųjų dujų tiekimo per Hormuzo sąsiaurį, taip pat aliuminio tiekimo grandinėms, energetinė krizė paveikia ir kitas sritis – maisto, trąšų bei pramonės sektorius.
„Mes matome, kad ir ES įmonės jau pradeda justi išteklių, kuriuos perka gamindamos tam tikrus produktus, kainų augimą. Todėl visa apimtimi mes to dar nejaučiame, dar nėra viskas perkelta vartotojams, tačiau ta banga po truputėlį atsirita. Jeigu mes šio konflikto trukmę skaičiuosime ne savaitėmis, o mėnesiais, tikrai sulauksime pardavimų ribojimo“, – sako E. Stonkutė.
Visgi, jos teigimu, užsitęsęs konfliktas neturėtų sukelti finansinės krizės.
„Pasaulis jau yra išvengęs ne vienos tikėtinos ir lauktos ekonominės krizės. Dabar rizikuojame žymiai lėtesniu ekonomikos augimu, bet kol kas dar nevadinčiau tokia recesija“, – pabrėžia ekspertė.
Pasak profesorės, dėl karo Artimuosiuose Rytuose infliacija Lietuvoje turėtų siekti daugiau nei 5 proc., o ES – 3,5–4 proc.
„Labai gaila, nes šiais metais praradome galimybę turėti tuos metus, kai maisto kainos augimas būtų suvaldytas ir labai ribotas – maždaug iki 3 proc. Bet karas Artimuosiuose Rytuose pakeitė situaciją ir dėl vidinių šalies ekonominių sprendimų: antrosios pensijų pakopos pinigų atsiėmimo <...>, išlaidų gynybai, infliaciją šiais metais Lietuvoje tikrai galime užauginti ir iki 5–6 proc.“, – teigia E. Stonkutė.
Parengė Vaida Račkauskaitė.
