Degalai Lietuvoje brangsta toliau. Vairuotojai svarsto, kiek dienų prireiks, kol dyzelinas degalinėse kainuos pustrečio euro. Ekonomistai ramina, kad nėra pagrindo panikuoti. Ministrai sako, kad į rinką paleistas naftos atsargų rezervas jau pristabdo kainų kilimą ir vardija kitas ruošiamas priemones degalams pigti. Bet pripažįsta, tai – lyg taikymas į judantį taikinį.
Kainos – lyg kaistančios. Raudonuoja iš tolo. Vienoje vietoje dyzelinas kainuoja 2 eurus ir 13 centų.
Bet už keliolikos kilometrų – jau 2,16 euro.
„Gerai, kad nedaug važiuoju. Bet vis tiek brangu labai“, – sako LRT kalbintas vairuotojas.
Vairuotojo Martyno manymu, dėl brangstančių degalų kaltos degalinės.
„Degalinės kelia tas kainas ne pagal tai, kas yra rinkoje. Paprasčiausiai pasipiniguoja, o paprasti žmonės turi mokėt už tai“, – sako vyras.
Bet degalinės teigia – ne jų kaltė, kad degalai taip brangsta. Tiesiog esą sparčiai kyla didmeninės kainos, už kurias tinklai perka benziną ir dyzeliną.
Didmeną tinklams parduoda naftos perdirbėja „Orlen Lietuva“, kuri kaip tik jau turi pardavinėti dalį savo rezervo, pirkto ikikarine kaina.
Bet, anot degalinių, rezervas tik sukėlė lūkesčius, kurie pildosi lygiai priešingai.
„10 procentų valstybės rezervą atlaisvino, pranešė, visi tikėjomės, kad atpigs. Sekančią dieną 10 centų pabrango. Dabar 9,5. Nu irgi 10 centų. Be atvežimo. Tai 20 centų per dvi dienas“, – kalba Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas.
Užvakar didmeninė dyzelino kaina buvo 1,85 euro. Ketvirtadienį – 1,95 euro. O šiandien, penktadienį, jau – 2,04 euro.
„Tas valstybės rezervo atlaisvinimas nieko nedavė. Visi labai daug tikėjosi, bet išėjo 20 centų pabrangimas“, – sako K. Stasiukynas.
„Jeigu „Orlen Lietuva“ dabar neįlietų šio kiekio į rinką, o pirktų brangesnę žaliavinę naftą, tai, vadinasi, mes turėtume dar brangesnius degalus, negu turime dabar“, – atkreipia dėmesį Energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė.
Žaliava, iš kurios gaminami degalai, pirmadienį kainavo apie 100 dolerių už barelį, šiandien jau artėja iki 110-ies.
Energetikos agentūros vadovė sako – kažkiek gelbėja valiutos kursas.
„Euras dolerio atžvilgiu yra stipresnis ir mes irgi turime mažesnį tą poveikį, koks buvo, pavyzdžiui, 2022 metais“, – sako A. Bagočiutė.
Ketvirtadienį premjerė ir finansų ministras pristatė planą, kaip dar be parduodamo naftos rezervo galima suvaldyti kainas.
Be kita ko, jei Briuselis leis, siūlosi mažiau imti pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Grąžintų dalį jo degalinėms ir taip sumažintų mokesčius.
Bet lietuviškų degalinių tinklai kartoja – reikia tiesiog laikinai mažinti akcizus. Į valdžią jau kreipiasi dainos žodžiais.
„Tokia yra labai gera daina „Aš myliu Lietuvą, ar mylit ją Jūs?“ – tai, jeigu mes mylim Lietuvą, tai būkim geresni negu lenkai. Turėkim tą ambiciją būt geresni negu estai, latviai. Tai aplenkim. Tai jeigu pas juos 20-30 centų pigiau, tai padarykim 31 pigiau“, – kalba Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas K. Stasiukynas.
„Čia ir yra akcizo mažinimas, bet jis, be abejo, būtų laikinas, reaguojant į kuro kainų padidėjimą“, – teigia finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Vairuotojai svarsto – jei taip ir toliau, dyzelinas tuoj kainuos 2,5 euro.
„Reikia pripažinti, kad mes čia turime tam tikrą judančio taikinio problemą, kuomet kainos nuolat keičiasi ir valstybės narės nacionaliniu lygiu ne visuomet gali rasti adekvačius instrumentus atsakyti į tą kainų krizę“, – konstatuoja energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Ekonomistai sako – dabar nėra tokia situacija, kur reikėtų panikuoti.
„Kiekvienas pasakys, kad „man brangu“. Ir iš tikrųjų brangu, ir pačiam reikia pilt ir matai, kad brangu. Bet tai galim nusipirkti dukart daugiau degalų šiandieną, negu galėjom 2009 metais. Tai, sakykim, ne taip skaudžiai atliepia mūsų piniginei“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas Evaldas Stankevičius.
Tikra krizė, ekonomistai sako, galima rudenį. Pabrango degalai, trąšos, dujos. Tuščios jų saugyklos Europoje. Ir nežinia, kas toliau.
Visa tai, neabejojama, kels kainas. Brangs maistas.
