Tarp kainų lubų ir nevaržomos laisvos rinkos – taip galima įvertinti Belgijos degalų kainų modelį, apie kurį prakalbo prezidentas Gitanas Nausėda. Viena vertus, tai leidžia išvengti kainų šuolių, kita vertus, degalų verslas skundžiasi nuostoliais ir sprendimas nėra ilgalaikis.
Prezidentas Gitanas Nausėda „Verslo žinioms“ teigė savo komandai pavedęs išnagrinėti Belgijos pavyzdį, kuris gali būti pritaikytas ir Lietuvoje: „Ji (Belgijos formulė – red. past.) nėra primityvi, nėra kažkokia užfiksuota nepriklausomai nuo veiksnių. Ji susieta su objektyviais veiksniais, kainų lubos nustatomos kiekvieną dieną. Tai yra Ekonomikos ministerijos prerogatyva, ji kartu su rinkos dalyviais nustato tą kainą, atsižvelgiant į objektyvius veiksnius, tokius kaip žaliavinės naftos kaina.“
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Prezidentas Gitanas Nausėda pavedė išnagrinėti Belgijos „maksimalių kainų“ formulę, kuri nustato viršutinę leidžiamą benzino ir dyzelino kainą, atsižvelgiant į objektyvius veiksnius.
- Ši sistema leidžia degalinėms parduoti degalus pigiau, bet ne brangiau už nustatytą ribą, o pagrindinis tikslas yra suvaldyti kainų šokus ir užtikrinti tolygesnį brangimą, kaip pastebi gyventojai.
- Nors gyventojams toks modelis naudingas, Belgijos degalinių savininkai ir Tarptautinė energetikos agentūra kritikuoja „maksimalių kainų“ formulę, teigdami, kad ji mažina pelną, iškraipo rinką ir didina administracines išlaidas.
Išties, Belgija turi, galima sakyti, išskirtinį degalų kainų modelį, dar vadinamą „maksimalių kainų“ formule. Ši formulė taikoma ne tik degalų kainoms, bet ir medikamentams, kai kurioms verslo sutartims.
Kalbant konkrečiai apie degalų kainų reguliavimą, tai nėra tradicinės „kainų lubos“, kurias nustatė, tarkime, Kroatija ir Vengrija, kai degalų kainos buvo užšaldytos tam tikram laikotarpiui. Belgijos „maksimalių kainų“ sistema veikia taip: ekonomikos ministrui pavaldi Belgijos federalinė ekonomikos tarnyba gali kasdien, bet nebūtinai, nustatyti viršutinę leidžiamą benzino ir dyzelino kainą. Kaina nustatoma atsižvelgiant į produkto kainą, logistikos ir platinimo kainą bei maržą, strategines atsargas ir, galiausia, – mokesčius.
Degalinės negali parduoti brangiau už šią ribą, bet gali taikyti mažesnes kainas. Pavyzdžiui, taip jau įprasta Belgijoje, kad greitkeliuose degalų kainos didesnės, o toliau nuo jų esančiose mažose degalinėse – mažesnės.
Pagrindinis tikslas šios „maksimalių kainų“ formulės – kad nebūtų kainų šoko, kai kainos ypač išauga ar keičiasi net daugiau nei kartą per dieną, kaip buvo Lietuvoje kovo pradžioje, iškart po JAV ir Izraelio operacijos prieš Iraną pradžios.
Nuo kovo pradžios degalų kainos Belgijoje taip pat augo, tačiau ne taip staigiai. Po savaitgalio, kai prasidėjo atakos prieš Iraną, Briuselio degalinėse galima buvo pastebėti didesnį aktyvumą ar net tam tikras automobilių eiles.
Šiuo metu kainos lieka išaugusios. Vasario mėnesį populiariausio benzino E95 kainos vidurkis buvo 1,6 euro už litrą, trečiadieniui nustatyta riba yra 1,75 euro, t. y. kaina išaugo apie 15 centų. Dyzelino kaina pakilo daugiau – iki 30 centų ir trečiadienio kaina – apie 2,1 euro už litrą. Šios dienos kaina yra 2 eurai už litrą.
Gyventojams ir eiliniams vairuotojams yra naudingas toks kainų šuolių suvaldymas.
„Kaip vairuotojas, turintis ir dyzelinį, ir benzininį automobilį, kainų augimą, žinoma, jaučiu tiesiogiai. Tačiau pats Belgijos mechanizmas sudaro įspūdį, kad kainos kyla gana tolygiai – be staigių šuolių ir be stipraus „šoko“ efekto. Tai labiau palaipsnis brangimas, kurį, atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją, tam tikra prasme priimi kaip neišvengiamą pasekmę“, – LRT teigė Briuselio gyventojas Vygandas Jankūnas.
Vienoje degalinių kalbinti LRT Belgijos gyventojai skundėsi, kad degalų kainos sukilusios, bet irgi teigė, kad priima tai, kaip yra. Kita vertus, dalis Belgijoje gyvenančiųjų dažnai važiuoja į kaimyninį Liuksemburgą degalų, kur akcizai mažesni. Dabar pati Belgija sulaukė vadinamųjų „degalų turistų“ iš Nyderlandų, kur degalų kainos žymiai labiau išaugo (pvz., dyzelino kaina siekia apie 2,5 euro už litrą).
Tačiau „maksimalių kainų“ formule nėra patenkintas verslas. Pirmadienį buvo eilinis verslo ir vyriausybės susitikimas dėl degalų kainų. Belgijos degalinių savininkai prašo vyriausybės rasti sprendimą, nes dėl didesnių pirkimo kainų ir įstatymu nustatytų maksimalių kainų jie gauna mažai pelno arba jo visai negauna. Transporto sektorius prašo sumažinti akcizus, kad dyzelinas būtų pigesnis.
Tarptautinė energetikos agentūra Belgijos sistemą taip pat vadina „nereikalinga, iškraipančia rinką ir stabdančia žaliąsias inovacijas“.
„Maksimalių kainų“ sistema didina administracines išlaidas tiek vyriausybei, tiek naftos bendrovėms, o aiškios naudos nėra“, – teigiama agentūros ataskaitoje 2022 metais, kai Belgija ir visa Europa išgyveno daug didesnę energetinę krizę.
Šiuo metu Belgija, kaip ir dalis kitų šalių, svarsto degalų rezervų panaudojimą bei tikisi sprendimų Europos Sąjungos lygiu. Europos Komisija žada svarstyti galimybę sušvelninti valstybės pagalbos taisykles ir nustatyti dujų kainų ribas, siekdama padėti valstybėms narėms įveikti energetikos krizę, kilusia dėl konflikto Irane. Ketvirtadienį vykstančioje Europos Vadovų Taryboje taip pat turėtų būti svarstomas degalų kainų klausimas.
