Mažos taršos zonų miestuose, kur taršūs automobiliai negalėtų įvažiuoti ar važiuoti tranzitu, turi atsirasti daugiau, – sako Susisiekimo ministerija. Iki šiol tokios zonos veikia Vilniaus, Kauno, Klaipėdos senamiesčiuose, taip pat dalyje Panevėžio ir Anykščių. Mokestis už tokios zonos kirtimą taikomas tik Kaune. Ateityje panašaus mokesčio gali sulaukti ir kiti miestai.
Jau daugiau nei metus norint kirsti Kauno senamiestį tranzitu tenka užsimokėti du eurus. Kaunas – pirmasis miestas šalyje, kuriame nustatyta tokia zona. Miesto savivaldybė sako – tai sumažino automobilių eismą.
„Pamatėme, kad sumažėjo apie 30 proc. tranzito. Tai mūsų tikslas buvo pasiektas, iššūkių daug buvo, o dabar matome, kad tikrai ir žmonėms patogiau yra ir verslams“, – kalba Kauno savivaldybės atstovas Martynas Matusevičius.
Vis dėlto naują tvarką teko keisti, įvesti daugiau išimčių, kam mokestis netaikomas, pavyzdžiui, pavežėjams.
„Pastebėjome, kad pavežėjai tiesiog neatveždavo žmonių namo, nes sakydavo – aš nenoriu į tą zoną važiuoti, nors žmonės ir sutikdavo susimokėti tuos du eurus. Tai tikrai ieškojome“, – teigia jis.
Nuo 2025-ųjų didieji miestai ir kurortinės savivaldybės tokias zonas įsteigti privalo, taip norima pasiekti ES užsibrėžtus klimato gerinimo tikslus. Zonos atsirado Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Anykščiuose – įvažiuoti automobiliu su vidaus degimo varikliu, neatitinkančiu Euro 3 standarto, negalima. Daugiausia tai seni, dažnai dar iki 2000-ųjų pagaminti automobiliai. Tačiau kol kas draudimai veikia tik formaliai.
Mažos taršo zona Vilniuje veikia kiek daugiau nei metus. Tačiau taršūs automobiliai kaip važiavo, taip važiuoja į senamiestį. Jokios kontrolės nėra – vairuotojai nesulaukia baudų.
Vilnius su oro tarša kovoja kitais būdais – išplėtė zonas, kur statyti automobilius brangiausia, jos apima beveik visą senamiestį. Stipriai pakėlė ir kainas. Tranzitas per senamiestį sumažėjo prieš daugiau nei penkerius metus įvedus kilpinį eismą.
„Transporto srautai po įvedimo sumažėjo net 90 proc., būtent tranzitinio. Tai reiškia, kad šios priemonės veikia. Šiemet kaip tik atlikome pirkimą ir planuojame rangą naujų kamerų įdiegimui, kad užtikrintume kilpinio eismo kontrolę, tai manome, rezultatai dar pagerės“, – sako JUDU Parkavimo paslaugų organizavimo skyriaus vadovas Donatas Dirginčius.
Tačiau po kelerių metų sostinėje galėtų atsirasti ir mokestis, pavyzdžiui, norint į senamiestį įvažiuoti.
„Kol senamiestyje vyksta didelės rekonstrukcijos, kaip, pvz., Trakų ir Vokiečių gatvėse yra rekonstruojamos, bus baigtos remontuoti 2027 m. pabaigoje, kas iš dalies keičia eismą senamiestyje ir eismo organizavimą, mes tuo metu negalime įvesti papildomų priemonių. Tai negalim imtis papildomų priemonių. Pasibaigus tada svarstysime“, – teigia pašnekovas.
Susisiekimo ministerija sako, nors iš pradžių gali būti nepatogu, tokių zonų, kuriose mažiau triukšmo ir taršos, ateityje atsiras ir daugiau.
„Tai yra mūsų Druskininkai, Palanga, Anykščiai – tie kurortai, kurie galėtų svarstyti apie mažos taršos zoną. Vėlgi, kaip minėjau, tai yra savivaldos apsisprendimas“, – sako susisiekimo viceministrė Akvilė Danielė.
Anykščiuose, kur mažos taršos zona jau veikia, tačiau vairuotojai dar nebaudžiami, numatyta didesnė plėtra. Žadama stiprinti įvažiuojančių automobilių kontrolę, o iki 2030-ųjų įrengti zonas be automobilių, į kurias patekti galėtų tik aptarnaujantis ar specialusis transportas.
