Naujienų srautas

Eismas2025.10.15 18:00

Pokyčiai vairuotojams: jau šią žiemą dalyje Lietuvos automagistralių – didesniu greičiu

00:00
|
00:00
00:00

Jau šią žiemą automagistralėje tarp Vilniaus ir Kauno vairuotojai veikiausiai galės važiuoti greičiau – 130 vietoje 110 km/val. „Via Lietuva“ sako, kad tam šiuo metu atliekami reikalingi darbai. Beje, greičiau būtų leista važiuoti ir kai kuriose kitose šalies automagistralių atkarpose. Visgi didesnio nei dabar leistino greičio vasaromis bent kol kas nesulauksime.

Idėja leisti važiuoti greičiau – reali

Žiemą automagistralėje 130 km/val. greičiu – apie tokią idėją Lietuvoje buvo kalbama jau kurį laiką. Aiškėja, kad tokia idėja yra visiškai reali ir jau netrukus gali būti įgyvendinta. Tiesa, kaip atskleidė „Via Lietuva“, maksimalų leistiną greitį diktuotų oro ir eismo sąlygos.

„Idėja yra reali ir jau įgyvendinama, tačiau tai daryti svarstoma tik tuose magistralių ruožuose, kuriuose yra įdiegtos intelektinės transporto sistemos: kelių oro sąlygų stotelės, vaizdo kameros ir kintamos informacijos kelio ženklai“, – LRT.lt kalbėjo „Via Lietuvos“ atstovas Vytenis Radžiūnas.

Anot jo, šiuo metu galimybė padidinti greitį yra tik magistralėje A1 tarp Vilniaus ir Kauno, taip pat A5 nuo Garliavos iki Marijampolės.

„Taigi žiemos metu, esant geroms oro sąlygoms, kelyje Kaunas–Vilnius analizuojama galimybė leisti važiuoti iki 130 km/val. vietoje dabar galiojančio 110 km/val. greičio. Šiuo metu vyksta paruošiamieji darbai, t. y. nustatomos sąlygos, kurioms esant greitis gali būti didinamas“, – pridūrė jis.

Pokyčiai – jau šią žiemą

V. Radžiūno teigimu, tikimasi, kad vairuotojams bus leista važiuoti greičiau jau artėjančią žiemą. „Planuojama, kad esamuose magistralės ruožuose, kuriuose jau yra įdiegtos reikiamos intelektinės transporto sistemos, papildomų kaštų šis projektas nesudarys, o kaip tik leis plačiau išnaudoti keliuose įrengtas intelektines transporto sistemas ir suteiks vairuotojams daugiau naudos bei galimybių važiuoti pagal realias eismo sąlygas“, – komentavo jis.

Beje, panašus projektas jau buvo įgyvendintas visai neseniai prie Kauno. Šiuo atveju Kauno vakariniame aplinkkelyje, ruože nuo Garliavos iki Akademijos ir atvirkščiai, praėjusią vasarą buvo padidintas leistinas važiavimo greitis – iki 100 km/val. vietoje buvusių 90 km/val.

„Čia įrengtas keturių eismo juostų magistralinis kelias su skiriamąja juosta, jo techniniai parametrai leidžia nustatyti didesnį leistiną važiavimo greitį. Bendrovė atliko šio ruožo eismo įvykių, transporto srautų intensyvumo bei jau įdiegtų eismo saugumo priemonių – pavyzdžiui, vidutinio greičio kontrolės sistemų – analizę. Atsižvelgus į visus šiuos veiksnius, nuspręsta, kad ruože yra galimybė saugiai padidinti leistiną greitį“, – komentavo V. Radžiūnas.

Pasitelktų kintamus kelio ženklus

Kaip nurodė „Via Lietuva“, leistinas greitis tokiuose kelių ruožuose būtų dinaminis. Surinkus informaciją iš kelyje įrengtų daviklių, esant geroms oro sąlygoms, pavyzdžiui, teigiamai temperatūrai ir sausai kelio dangai, būtų leidžiama važiuoti 130 km/val.

„Kai oro sąlygos būtų blogesnės, pavyzdžiui, šlapia kelio danga ar žemesnė temperatūra, snygis – greitis galiotų 110 km/val. arba būtų mažinimas dar labiau. Tam būtų pasitelkiamos intelektinės transporto sistemos: kelių oro sąlygų stotelės, kintamos informacijos ženklai, vaizdo kameros“, – detalizavo pašnekovas.

Viešojoje erdvėje jau netrūko ir pasvarstymų, kaip, esant dinaminiam greičiui, veiktų greičio matuokliai ir fiksuojami pažeidėjai. Visgi V. Radžiūnas patikino, kad bent kol kas tai – ne problema.

„Šiuo metu magistralių ruožuose, kuriuose planuojama didinti greitį žiemos metu, greičio matavimas stacionariais greičio matuokliais nėra vykdomas, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas“, – pridūrė „Via Lietuvos“ atstovas.

Vasaromis greičio didinti neplanuoja

Jei žiemomis leidžiama važiuoti greičiau, netrūksta ir pagalvojančiųjų, kodėl to negalima padaryti ir vasaros sezonu, tarkime, leisti važiuoti 150 km/val. Visgi „Via Lietuva“ pabrėžė, kad dauguma Lietuvos magistralių buvo suplanuotos dar 20 a., pagal tuo metu galiojusius normatyvus.

„Posūkių kreivės spinduliai, nuolydžiai, apsauginių zonų plotis nėra pritaikyti nuolatiniam 150 km/val. greičiui. Verta akcentuoti, kad važiuojant 150 km/val. greičiu sustojimo kelias gali būti iki 40 m ilgesnis, nei važiuojant 130 km/val., o tai kritinėse situacijose lemia skirtumą tarp išvengtos avarijos ir tragedijos. Lietuvoje dažnai pasitaiko lietus, rūkas, šlapdriba. Didesnis greitis tokiomis sąlygomis smarkiai didina avaringumo riziką“, – priežastis vardijo V. Radžiūnas.

Be to, pasak jo, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos transporto parko amžių. „Tai nėra suderinama su itin dideliais greičiais. Didelė dalis magistralių srauto – vilkikai, ribojami iki 90 km/val. Skirtumas tarp 90 ir 150 km/val. labai išauga. Kuo didesni greičių skirtumai, tuo didesnis avaringumas ir jo pasekmės“, – pridūrė pašnekovas.

Kaip aiškino V. Radžiūnas, daugelyje ES valstybių maksimalus greitis yra 120–130 km/val. Tik Vokietijos „Autobahn“ turi atkarpas be ribojimo, tačiau jos pritaikytos dideliems greičiams, o avaringumas jose išlieka diskusijų objektu.

„Važiuojant 150 km/val. degalų sąnaudos gerokai išauga, todėl didėja transporto sektoriaus CO₂ emisijos, o tai kertasi su Lietuvos ir ES klimato tikslais. Didesnis greitis reiškia didesnį padangų, stabdžių, variklių apkrovimą – tai didina eksploatacijos kaštus, lemia ir greitesnį dangos susidėvėjimą, ypač Lietuvos klimato sąlygomis“, – kalbėjo jis.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi