Keliuose vis dažniau matoma mažųjų automobilių, kuriuos gali vairuoti ir paaugliai. Jie pristatomi kaip patogi mopedų alternatyva. Tačiau ekspertams kyla klausimų, ar jauni vairuotojai pakankamai pasiruošę valdyti šias transporto priemones. LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ panagrinėjo šių automobilių privalumus, trūkumus ir eismo saugumo aspektus.
Transporto priemonių yra įvairių – nuo lengvųjų automobilių iki nedidelių keturračių. Jas vairuoja skirtingo amžiaus ir skirtingos patirties turintys vairuotojai. Tačiau ar visi jie keliuose pasiruošę vienodai?
Vairavimo ekspertas Artūras Pakėnas pasakoja apie AM ir B1 kategorijų skirtumus. Vieniems pakanka išlaikyti teorijos egzaminą, kitiems tenka įrodyti ir savo praktinius gebėjimus. Tačiau galutinis rezultatas tas pats, visi jie tampa lygiaverčiais eismo dalyviais.
„Aš manau, kad daugelis jaunuolių norėtų tokios [transporto priemonės] ir su jomis važinėti turint 15–16 metų ir yra tokios kategorijos, jeigu variklis galingesnis, tai reikėtų B1 kategorijos vairuotojo pažymėjimo tokiam automobiliui valdyti. O jeigu iki 50 kubinių centimetrų, tokiam automobiliui vairuoti pakanka AM kategorijos“, – aiškina A. Pakėnas.
Ekspertams kyla klausimas, ar tikrai penkiolikmečiai yra pasirengę savarankiškai valdyti transporto priemonę tik išlaikę AM kategoriją. Pasak saugaus eismo eksperto Sauliaus Šumino, toks ankstyvas startas kelyje gali būti rizikingas.
„Pavyzdžiui, AM kategorija, pagal direktyvą, šalis narė gali pati nuspręsti, koks amžius, nes amžiaus cenzas varijuoja nuo 14 iki 18 metų, tai pietinėse šalyse dažnu atveju būna 14–15. Ir čia susiję grynai su eismo saugumu: kuo labiau vėlinamas amžiaus cenzas, tuo labiau tai verčia tave rinktis santykinai saugesnę transporto priemonę, paprastai keturratę“, – dėsto S. Šuminas.
Anot Kauno apskrities Kelių policijos 1-ojo poskyrio viršininko Povilo Mailos, tokių mašinyčių skaičius tarp jaunų vairuotojų auga. Šiai motorinių transporto priemonių klasei priskiriama keturratė transporto priemonė, kurios nepakrautos masė ne didesnė kaip 350 kilogramų, ji gali pasiekti ne didesnį kaip 45 km/h greitį, o variklio darbinis tūris gali būti ne didesnis nei 50 kubinių centimetrų.
„Tai yra L6E kategorijai priskiriamos transporto priemonės, lengvieji keturračiai motociklai. Pastebime, kad šių transporto priemonių daugėja, bet nėra kokių nors išskirtinių eismo įvykių, tikrai neišskiriam, kad pranešimų dėl jų daromų pažeidimų daugėtų“, – aiškina P. Maila.
Nors ir AM, ir B1 kategorijos transporto priemonės dalyvauja eisme, jų vairuotojų pasiruošimas gerokai skiriasi.
„Kyla problemų su AM kategorija. Pasirodo, automobilių gamintojai pajautė poreikį suteikti galimybę valdyti tokius automobilius jaunesniems nei 16 metų, tai yra nuo 15 metų, galbūt net nuo 14. Į tokius automobilius pradėjo dėti mažesnius variklius, jie tapo kitos kategorijos, su kuria būtų galima pagal apibrėžimą važiuoti su AM kategorija, kuri anksčiau leisdavo valdyti tik mažus motorolerius ir mopedus iki 50 kubinių centimetrų.
<...> Čia yra problema. Niekas to nesitikėjo ir niekas nelaukia tokio objekto. Atsirado daiktas, o kaip juo naudotis, niekas nebežino. Ir bėda tokia, kad AM kategorijai tereikia tik teorijos egzamino, visiškai nereikia praktinio mokėjimo. Ir dabar taip išeina, kad vienas žmogus tik su teorijos egzaminu „Regitroje“ galėtų valdyti šitą automobilį gatvėmis, o kitam reikia ir B1 kategorijos, su truputį galingesniu varikliu jau reikia ir mokyklinio, ir „Regitros“ praktinio egzamino, o AM to neprašo“, – aiškina A. Pakėnas.
Įdomiausia, kad dažnai keturračių priemonių galios yra padidinamos, o tai reiškia, kad jauni vairuotojai sėda prie gerokai galingesnių transporto priemonių vairo, nei numatyta standartinėje specifikacijoje.
„Dažnu atveju jos yra daug galingesnės, viršija 25 km/h, yra galingesnės nei vieno kilovato, kurios paprastai patenka į mopedo kategoriją. Tai yra visos tos procedūros, kurios tai išsprendžia ir leidžia dalyvauti eisme tokioms transporto priemonėms: ir registravimas, ir draudimas, ir vairuotojo pažymėjimas. Suprantu, kad kontrolės klausimas yra be galo sudėtingas. Kaip jas sukontroliuoti – nėra tokio auksinio recepto“, – svarsto S. Šuminas.
Plačiau apie tai – laidos reportaže.
