Prieš didžiąsias metų šventes vairuotojai sostinėje jau sulaukė „dovanų“ – Vilniaus miesto valdžia nusprendė pabranginti rinkliavą už transporto priemonių stovėjimą, taip pat išplėsti kai kurias rinkliavos zonas, galimybę apmokestinti daugiabučių kiemus, įvedant naują baltąją zoną. Pokyčiai įsigalios kitų metų liepos 1-ąją.
Brangiausioje zonoje – 4 eurai už valandą
Vilniaus miesto taryba trečiadienį pritarė pokyčiams dėl rinkliavos už transporto priemonių stovėjimą. Už balsavo 27, prieš – 19 tarybos narių.
Nuo kitų metų liepos mėlynojoje zonoje vietoje 2,5 euro pirma stovėjimo valanda kainuos 3,5 euro, antrąją ir kitas stovėjimo valandas – 4 eurus. Tuo metu elektromobiliams pirmoji valanda šioje zonoje bus nemokama, antrai stovėjimo valandai bus taikomas 3,5 euro, trečią ir kitas stovėjimo valandas – 4 eurų įkainis. Raudonojoje zonoje stovėjimo kaina didės nuo 1,5 iki 2,5 euro, geltonojoje – nuo 0,6 iki 1 euro, žaliojoje – nuo 0,3 iki 0,5 euro.
Taryba taip pat pritarė pakoreguoti tam tikrų stovėjimų zonų ribas, labiausiai sumažinta mėlynoji stovėjimo zona.
Be to, miesto valdžia įvedė naują baltąją zoną, kuri apima likusią miesto teritoriją, nepatenkančią į minėtas keturias stovėjimo zonas. Ji daugiausia apima miegamuosius rajonus. Šioje zonoje transporto priemonių stovėjimas atsieis 0,2 euro už valandą, bet tik tuo atveju, jei vietos bendruomenė šio apmokestinimo pageidaus.
Savivaldybės sprendimu gyventojui, kuris deklaravo gyvenamąją vietą baltojoje zonoje, pirmajam automobiliui rinkliava nebus taikoma, tik tam reiks išsiimti JUDU (SĮ „Susisiekimo paslaugų“) išduotą elektroninį leidimą. Antrajam automobiliui leidimas už stovėjimą kainuos 6 eurus mėnesiui arba 72 eurus metams.
Nesprendžia esamų problemų
Kaip anksčiau LRT.lt teigė JUDU judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius, pokyčiai dėl rinkliavos už automobilių stovėjimą mieste brendo jau kurį laiką.
„Pirmiausia, Vilniaus savivaldybės taryba yra patvirtinusi Darnaus judumo planą. Jame keliamas ambicingas tikslas – siekti, kad 2030 metais kelionės automobiliais, viešuoju transportu ir pėsčiomis sudarytų maždaug lygias dalis. Šiuo metu pėsčiomis ir viešuoju transportu kelionės sudaro po maždaug ketvirtadalį visų kelionių mieste, o automobiliu vyksta kas antra gyventojų kelionė.
Taigi nepaisant sparčiai tobulinamos pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros ir didinamo viešojo transporto patrauklumo, automobilis vilniečiams, renkantis keliavimo būdą mieste, išlieka pasirinkimu numeris vienas“, – sprendimą branginti mokėjimą argumentavo J. Damidavičius.
Pašnekovas pridūrė, kad smarkiai kitus kelionių būdus lenkiantis kelionių automobiliu skaičius lemia itin didelį poreikį stovėjimo vietoms, ypač centrinėje miesto dalyje. Anot jo, didelėje dalyje šiuo metu apmokestintų stovėjimo vietų Vilniuje užimtumas siekia 85 proc. ir daugiau, todėl vairuotojams tenka sukti ratus aplink norimas, bet nuolat užimtas stovėjimo vietas.
„Dėl to didėja tarša, kyla papildomos spūstys piko metu. Esamas rinkliavos dydis nepadeda spręsti šios problemos – žaliosios ir geltonosios zonų tarifai nebuvo peržiūrėti ir keisti nuo 2005 metų, o mėlynosios ir raudonosios – nuo 2017 metų. Taigi iš esmės esami mokesčiai už parkavimą nebeatitinka realios ekonominės situacijos ir nemažina stovėjimo vietų užimtumo“, – kalbėjo JUDU atstovas.
Pokyčiai įgyvendinti ne kartą
Vilniaus valdžios sprendimas branginti automobilių stovėjimą nėra naujiena. 2017 m. kovo 1 d. sostinėje buvo padidinti rinkliavų už automobilių statymą dydžiai dviejose brangiausiose stovėjimo zonose: raudonosios zonos – iš 0,9 į 1,5 Eur už valandos stovėjimą ir mėlynosios zonos – iš 1,8 į 2,5 Eur už valandos stovėjimą. Taip pat buvo išplėstos ir kai kurios stovėjimo zonos.
Kaip tuomet argumentavo „Susisiekimo paslaugos“ (JUDU), šiais pokyčiais siekta užtikrinti tvarkingą automobilių statymą ir sureguliuoti jų stovėjimo trukmę. Tačiau panašu, kad sprendimas branginti stovėjimą ilgalaikio efekto nedavė, mat nuo 2020 m. sausio 1-osios Vilniuje vėl nuspręsta išplėsti kai kurias stovėjimo zonas, ypač brangiausioje centrinėje miesto dalyje. Tai iš esmės reiškė, kad daugiau vietų vairuotojams vis tiek reikia mokėti brangiau.
Dar prieš 4 metus JUDU tokį sprendimą argumentavo, kad daugelyje sostinės gatvių automobilių stovėjimo vietų užimtumas viršija 85 proc. Tą patį skaičių – 85 proc. – JUDU mini ir dabar, kai savivaldybė paskelbė apie naujausius planus 2025 m. liepą dar kartą branginti automobilių stovėjimą.
Tad miestiečiams kilo natūralus klausimas, kodėl vėl bandoma didinti rinkliavas ir perstumdyti stovėjimo zonas, jei jau du tokie bandymai per pastaruosius septynerius metus laukiamo ilgalaikio rezultato neatnešė.
Efektas trumpalaikis
Atsakydamas į LRT.lt klausimus dėl ketinimų vėl branginti automobilių stovėjimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas nebuvo linkęs sutikti, kad rinkliavos didinimas neduoda rezultatų. Anot pašnekovo, dar 2017 m. įgyvendinti pokyčiai padėjo atlaisvinti dalį stovėjimo vietų. Tiesa, pripažįstama, kad efektas buvo trumpalaikis.
Taip pat skaitykite
„Rinkliavos padidinimas leidžia pasiekti norimų rezultatų. Pavyzdžiui, 2017 m. pakeitus mėlynos ir raudonos zonų kainodarą ir šiose zonose rinkliavą padidinus apie 40 proc., vidutinis užimtumas šiose zonose sumažėjo 16 proc.
Žinoma, su laiku visuomenė prisitaiko prie pasikeitimų ir automobilių statymo užimtumas pradeda didėti, gyventojų perkamoji galia taip pat didėja, dėl to nustatyta rinkliava einant laikui tampa mažiau paveiki pasirinkimams. Be to, automobilių statymo kainos kėlimas yra vienas efektyviausių būdų keleivius skatinti rinktis darnius keliavimo būdus“, – portalui kalbėjo A. Bužinskas.
Todėl, pasak savivaldybės administracijos vadovo, esami rinkliavų dydžiai jau nepadeda spręsti problemų, susijusių su dideliu statymo vietų užimtumu, tarša bei spūstimis, ir juos nuspręsta didinti.
