Nelaukdama Kalėdų Vilniaus miesto savivaldybė vairuotojams ruošia „dovaną“ – ketinama branginti automobilių stovėjimą. Toks sprendimas ne visiems miestiečiams atrodo suprantamas, mat rinkliavų dydžiai, kaip ir stovėjimo zonų ribos, pastaruoju metu koreguojami buvo jau ne kartą, ir tai, panašu, norimo efekto nedavė. Nepaisant to, savivaldybė vis tiek įsitikinusi – rinkliavos padidinimas leidžia pasiekti norimų rezultatų. Bet tik trumpam.
Nuo 2017-ųjų pokyčiai įgyvendinti ne kartą
Vilniaus valdžios planai branginti automobilių stovėjimą nėra naujiena. Štai dar 2017 m. kovo 1 d. sostinėje buvo padidinti rinkliavų už automobilių statymą dydžiai dviejose brangiausiose stovėjimo zonose: raudonosios zonos – iš 0,9 į 1,5 Eur už valandos stovėjimą ir mėlynosios zonos – iš 1,8 į 2,5 Eur už valandos stovėjimą. Taip pat buvo išplėstos ir kai kurios stovėjimo zonos.
Kaip tuomet argumentavo „Susisiekimo paslaugos“ (JUDU), šiais pokyčiais siekta užtikrinti tvarkingą automobilių statymą ir sureguliuoti jų stovėjimo trukmę. Tačiau panašu, kad sprendimas branginti stovėjimą ilgalaikio efekto nedavė, mat nuo 2020 m. sausio 1-osios Vilniuje vėl nuspręsta išplėsti kai kurias stovėjimo zonas, ypač brangiausioje centrinėje miesto dalyje. Tai iš esmės reiškė, kad daugiau vietų vairuotojams vis tiek reikia mokėti brangiau.
Dar prieš 4 metus JUDU tokį sprendimą argumentavo, kad daugelyje sostinės gatvių automobilių stovėjimo vietų užimtumas viršija 85 proc. Čia svarbu pažymėti, kad tą patį skaičių – 85 proc. – JUDU mini ir dabar, kai savivaldybė paskelbė apie naujausius planus 2025 m. liepą dar kartą branginti automobilių stovėjimą.
Tad miestiečiams kilo natūralus klausimas, kodėl vėl bandoma didinti rinkliavas ir perstumdyti stovėjimo zonas, jei jau du tokie bandymai per pastaruosius septynerius metus laukiamo ilgalaikio rezultato neatnešė.
Efektas yra, bet trumpalaikis?
Atsakydamas į LRT.lt klausimus dėl ketinimų vėl branginti automobilių stovėjimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas nebuvo linkęs sutikti, kad rinkliavos didinimas neduoda rezultatų. Anot pašnekovo, dar 2017 m. įgyvendinti pokyčiai padėjo atlaisvinti dalį stovėjimo vietų. Tiesa, pripažįstama, kad efektas buvo trumpalaikis.
Taip pat skaitykite
„Rinkliavos padidinimas leidžia pasiekti norimų rezultatų. Pavyzdžiui, 2017 m. pakeitus mėlynos ir raudonos zonų kainodarą ir šiose zonose rinkliavą padidinus apie 40 proc., vidutinis užimtumas šiose zonose sumažėjo 16 proc.
Žinoma, su laiku visuomenė prisitaiko prie pasikeitimų ir automobilių statymo užimtumas pradeda didėti, gyventojų perkamoji galia taip pat didėja, dėl to nustatyta rinkliava einant laikui tampa mažiau paveiki pasirinkimams. Be to, automobilių statymo kainos kėlimas yra vienas efektyviausių būdų keleivius skatinti rinktis darnius keliavimo būdus“, – portalui kalbėjo A. Bužinskas.
Todėl, pasak savivaldybės administracijos vadovo, esami rinkliavų dydžiai jau nepadeda spręsti problemų, susijusių su dideliu statymo vietų užimtumu, tarša bei spūstimis, ir juos nuspręsta didinti.
Remiasi ir užsienio patirtimi
Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra patvirtinusi Darnaus judumo planą. Jame keliamas tikslas – siekti, kad 2030 metais kelionės automobiliais, viešuoju transportu ir pėsčiomis sudarytų apylyges dalis, po maždaug 30 proc.
Anot A. Bužinsko, šiuo metu pėsčiomis ir viešuoju transportu kelionės sudaro po maždaug ketvirtadalį visų kelionių mieste, o automobiliu vyksta kas antra gyventojų kelionė.
„Taigi, nepaisant sparčiai tobulinamos pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros ir didinamo viešojo transporto patrauklumo, automobilis vilniečiams, renkantis keliavimo būdą mieste, išlieka pasirinkimu numeris vienas“, – tęsė jis.
Semdamasi įkvėpimo, kaip miestiečius išlaipinti iš automobilių, Vilniaus miesto savivaldybė tikina analizuojanti ir kitų Europos didmiesčių pavyzdžius. Štai Amsterdamas, Paryžius, Hamburgas, Londonas, Barselona ir kt. miestai, A. Bužinsko teigimu, mažina arba riboja statymo vietų skaičių centrinėje miesto dalyje, taip skatinant naudotis viešuoju transportu, valdant transporto priemonių srautą centrinėje dalyje.
Stokholmas ir Milanas yra įvedę spūsčių mokestį, kuris taip pat padeda spręsti statymo ir transporto priemonių srauto problemas centrinėje miesto dalyje.
„Vilnius siekia sekti šiuo pavyzdžiu, orientuodamasis į ilgalaikį darnaus judumo vizijos įgyvendinimą. Nuosekliai investuodami į mažiau gamtą teršiantį transportą, planuojame, kad iki 2026 m. visiškai atnaujinsime troleibusų parką, o iki 2030 m. ne mažiau nei 55 proc. visų viešojo transporto priemonių bus varomos elektra“, – apie planus didinti viešojo transporto patrauklumą pasakojo A. Bužinskas.
Požeminių aikštelių statyti neketinama
Nors viešojoje erdvėje garsiai nuskambėjo siūlymas automobilių statymo vietų trūkumo problemą spręsti ne rinkliavų didinimu, o naujomis požeminėmis ar daugiaaukštėmis antžeminėmis stovėjimo aikštelėmis, iš savivaldybės atsakymo panašu, kad bent kol kas šia kryptimi eiti neketinama.
Pasak A. Bužinsko, siekiant spręsti automobilių statymo problemas tankiai apgyvendintuose miesto rajonuose, šiuo metu bandoma stiprinti partnerystes su prekybos centrų tinklais dėl jų turimos automobilių stovėjimo aikštelių infrastruktūros atvėrimo nakties metu gyventojams. Tokiu būdu, anot jo, gyventojai galėtų naudotis esamomis aikštelėmis ir atlaisvinti kiemus rekreaciniams, sporto, laisvalaikio poreikiams.
Kadangi nemažą dalį transporto priemonių srauto dienos metu sudaro iš Vilniaus aplinkinių rajonų atvažiuojantis transportas, savivaldybė nurodė taip pat ieškanti galimų naujų vietų įrengti „Statyk ir važiuok“ aikštelėms prie pagrindinių įvažiavimų į miestą.
„Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriame alternatyvių keliavimo būdų skatinimui, ne tik didinant rinkliavas, bet ir vykdant įvairius projektus, pavyzdžiui, diegiant mažos taršos zoną. Be to, siekiame informuoti visuomenę apie automobilių statymo problemų sprendimo būdus ir skatinti darnaus judumo idėjas mieste“, – komentavo savivaldybės administracijos direktorius.
Dėl apmokestinimo dar nenuspręsta
LRT.lt primena, kad pagal LR alternatyvių degalų įstatymą, savivaldybių tarybos privalo ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 1 d. nustatyti mažos taršos zonas didžiuosiuose miestuose. Vilnius – ne išimtis, sostinės taryba pradėjo svarstyti mažos taršos zonos nustatymą senamiestyje, siekiant sumažinti taršių transporto priemonių eismą.
Nuo sausio 1 d. vairuotojams būtų rekomenduojama šioje zonoje rinktis alternatyvius, netaršius keliavimo būdus, o ateityje planuojama svarstyti įvažiavimo ribojimus bei vietinės rinkliavos įvedimą.
Planuojama mažos taršos zona apima šias Vilniaus senamiesčio gatves: Islandijos g., Vilniaus g. (nuo Islandijos g. iki Trakų g.), Klaipėdos g., Liejyklos g. (nuo Vilniaus g. iki Totorių g.) ir Benediktinių g. (nuo Vilniaus g. iki Šv. Ignoto g.). Šios gatvės buvo pasirinktos atsižvelgiant į transporto intensyvumą, jose vyraujančią didelę oro ir triukšmo taršą bei aktyvų pėsčiųjų ir dviratininkų eismą.
Ateityje planuojama riboti taršių transporto priemonių patekimą į mažos taršos zoną, nustatant vietinę rinkliavą. Šiuo metu, anot savivaldybės, pagal galiojančius įstatymus to padaryti galimybių nėra.
Stovėjimas brangtų nuo liepos
Vilniaus miesto taryba dar lapkričio pradžioje pateikimo stadijoje pritarė siūlymui didinti rinkliavas už transporto priemonių stovėjimą. Nuo kitų metų liepos mėlynojoje zonoje valandos įkainį už automobilio stovėjimą siūloma didinti nuo 2,5 iki 4 eurų, raudonojoje – nuo 1,5 iki 2,5 euro, geltonojoje – nuo 0,6 iki 1 euro, žaliojoje – nuo 0,3 iki 0,5 euro.
Taip pat skaitykite
Taip pat ketinama pakoreguoti tam tikrų stovėjimo zonų ribas, labiausiai būtų sumažinta mėlynoji stovėjimo zona. Be to, miesto valdžia siūlo įvesti naują baltąją zoną, kuri apimtų likusią miesto teritoriją, nepatenkančią į minėtas keturias stovėjimo zonas. Ji daugiausia apimtų miegamuosius rajonus.
Šioje zonoje transporto priemonių stovėjimas atsieitų 0,2 euro už valandą, bet tik tuo atveju, jei vietos bendruomenė šio apmokestinimo pageidautų.
Savivaldybės sprendimu gyventojui, kuris deklaravo gyvenamąją vietą baltojoje zonoje, pirmajam automobiliui rinkliava nebūtų taikoma, tik tam reiktų išsiimti JUDU (SĮ „Susisiekimo paslaugų“) išduotą elektroninį leidimą. Antrajam automobiliui leidimas už stovėjimą kainuotų 6 eurus mėnesiui arba 72 eurus metams.
