Sostinės valdžia svarsto naują visuomeninio transporto priemonę – vandens autobusus. Visuomeninis vandens transportas Vilniuje galėtų tapti troleibusų ar autobusų alternatyva, o gyventojai darbo vietą galėtų pasiekti laivu.
Troleibusų ir autobusų alternatyva
Kaip LRT RADIJUI teigia žurnalistė Alisa Guseva, projektas kol kas yra vystymo stadijoje, tačiau vandens transportą norima pritaikyti ne tik turistų pramogoms.
„Planuojama tobulinti krantinės infrastruktūrą. Pirmas uždavinys yra pastatyti prieplaukas keleiviams įlaipinti ir išlaipinti, atitinkamai reikės ir paženklinti maršrutą navigaciniais ženklais, taip pat planuojama įsigyti kelis elektrinius laivus. Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad sostinė yra finansiškai pasirengusi subsidijuoti viešąjį vandens transportą“, – pasakoja A. Guseva.
Taip pat skaitykite
Sostinės taryba trečiadienį pritarė idėjai Nerimi keleivius plukdančius laivus įtraukti į Vilniaus viešojo transporto infrastruktūrą. Meras Valdas Benkunskas teigia, kad toks siūlymas padėtų geriau išnaudoti Neries krantinės potencialą ir pastarųjų metų investicijas.
„Akivaizdu, kad miestui daug metų investuojant į Neries krantinės atnaujinimus, pagerinimus, dabar labai norisi įpūsti gyvybės Neries gyvenime. Įvedamas vandens transportas leis užtikrinti judėjimo pasirinkimo galimybę ir šiltuoju metų laikotarpiu vilniečiams ir miesto svečiams suteiks tam tikrą pramogą. Startuojame su šiuo projektu, yra numatomi etapai. Išvystymas duos per kelerius metus impulsą. Suprantame, kad bus reikalingos subsidijos – tam mes esame pasiruošę“, – sako V. Benkunskas.
Nebūtų pigu
Tačiau kaip tokią iniciatyvą vertina vilniečiai? Anot A. Gusevos, vieni sostinės gyventojai apsidžiaugė ir tokį siūlymą įvertino teigiamai, o kiti pasižiūrėjo kritiškiau – suabejojo dėl tvarumo, pasidomėjo potencialiomis kainomis, pabandė įsivaizduoti, kaip greitai vandens transportas plauktų iš vieno taško į kitą.
Ši transporto rūšis keleiviams pigi nebūtų – siūloma, kad bilietas, pirktas mobiliojoje programėlėje ar savitarnoje, kainuotų 3 eurus, o laive toks bilietas būtų brangesnis ir už jį tektų sumokėti net 4 eurus. Taigi, tokio projekto įgyvendinimo galima būtų tikėtis jau kitų metų gegužę.
Kaip teigia laivybos direktorius Aurelijus Rimas, pramoginei laivybai skirtas vandens transportas būtų pritaikytas keleiviams plukdyti.
„Reikėtų įsivaizduoti kaip vandens transportą, naudojamą keleivinei laivybai, keleiviams pervežti iš vieno taško į kitą, su stotelėmis, kurios būtų su prieplaukomis. Keleivių įlaipinimas ir išlaipinimas vyktų kaip dabar vyksta pramoginė laivyba, pervežami daugiau turistai. Plukdoma apžvalginiu maršrutu. Dažniausiai išplukdoma iš tos pačios vietos ir grįžtama į tą pačią vietą. Tai nebūtų kažkas naujo, tik išplėtota ir pereita iš pramoginės laivybos prie keleivių pervežimo“, – sako laivybos direktorius A. Rimas.
Klaipėdiečiai vandens transportą laiko pramoga
Klaipėdos mieste vandens autobusai kursuoja jau antrą sezoną, tačiau maršrutas – nuostolingas. Žadama svarstyti, ar ateityje tokia transporto priemonė liks miesto viešojo transporto sistemos dalimi. Anot LRT RADIJO žurnalisto Klaipėdoje Pauliaus Selezniovo, transporto priemonė neatlieka savo funkcijos.
„Vandens autobusai Klaipėdoje atsirado kaip priemonė įveikti Danės upę, kurioje miesto gyvybės trūko. Šiuo aspektu vandens autobusai savo misiją vykdo ir atlieka, tačiau kaip viešojo transporto sistemos dalis, panašu, šios funkcijos jis neatlieka.
Vandens autobusai kursuoja nuo Tauralaukio mikrorajono iki senamiesčio. Per dieną atlieka po 8 reisus, o kelionė visu maršrutu trunka daugiau nei valandą – tai čia yra vienas iš minusų, nes naudojant susisiekimui mieste, judėjimui į darbą, šiuo atveju kelionė tampa labai ilga ir mažina vandens autobusų patrauklumą. Kaina nėra maža – 5 eurai keleiviui. Maršrutas yra nuostolingas, nuostolius dengia savivaldybė, o situacija netenkina ir vyks diskusija, ką daryti toliau“, – situaciją pasakoja P. Selezniovas.
Klaipėdos keleivinio transporto direktorius Gintaras Neniškis sako, kad nors maršruto nuostoliai nėra labai dideli, situacija netenkina.
„Kalbant apie patį sprendimą, kad tai yra viešojo transporto dalis, tai kelia nemažai diskusijų ir akivaizdu, kad daugiausia jis skirtas pramogai, pasivažinėjimui, o ne darbo kelionėms. Būtent dabar ir vyksta diskusijos, ką su juo toliau daryti – ar palikti jį bendrai viešojo transporto sistemai, ar paversti tik turistine, užsakomąja transporto priemone, kuri važiuotų tik esant poreikiui“, – aiškina G. Neniškis.
Dar viena problema, pasak P. Selezniovo, – vandens autobusų gedimai. Danės upe kursuoja 2 vandens autobusai, todėl vienam sugedus plukdyti gali tik vienas autobusas. Vandens autobusai Klaipėdoje yra varomi elektra, nekenksmingi aplinkai. Technikai neveikiant, reikia mažinti maršrutų skaičių.
Kaip tikina elektrinių autobusų kūrėjas Tomas Vėlius, iššūkių plaukiant upe pasitaiko ir daugiau.
„Tie kliuviniai – seklumos, žalumos, kurios pakenkia mūsų variklių, pačių autobusų darbui. Vėjai ir panašūs kliuviniai yra priežastis to, kad tenka kartais sustoti ir pasitvarkyti. Buvo atvejų, kai nevykdėme reisų būtent dėl šių kliuvinių“, – dėsto T. Vėlius.
Anot P. Selezniovo, sunku pasakyti, kam vandens autobusai patrauklesni: ar uostamiesčio gyventojams, ar miesto svečiams. LRT RADIJO kalbinti klaipėdiečiai sutinka, kad tai yra labiau pramoga, o ne viešasis transportas.
„Kaip pramoga visai nieko, o kaip susisiekimo priemonė abejoju, ar jis reikalingas“, – teigia kalbintas praeivis.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Lietuvos diena“ įraše.
Parengė Goda Ponomariovaitė
