265 tūkst. – tiek greičio viršijimo atvejų vos per pusmetį fiksuota Lietuvos keliuose. Policija neneigia, kad realybėje šis skaičius yra didesnis, bet visų pažeidėjų užfiksuoti tiesiog neįmanoma. Vis dėlto viliamasi, kad bent kiek pažaboti KET pažeidimų mastą pavyks sugriežtinus atsakomybę vairuotojams. Šiuo metu įstatymų pataisos vis dar rengiamos.
Pusė milijono KET pažeidimų
Lietuvos policija pirmąjį 2024-ųjų pusmetį nustatė 545 011 KET pažeidimų: 265 534 dėl nustatyto važiavimo greičio viršijimo, 2 768 dėl pavojingo ir chuliganiško vairavimo, draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, 22 158 dėl naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, 6 217 dėl pėsčiųjų nepraleidimo perėjose, saugos diržų nenaudojimo atvejų – 11 376.
Iš statistikos matyti, kad lietuviai vis dar nevengia paspausti greičio pedalą. O tai itin skaudžiai atsiliepia prarastomis gyvybėmis. Šiemet per pirmąjį pusmetį iš viso užfiksuotos jau 49 žūtys keliuose.
Pagrindinė eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastis – būtent saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas. Tai sudaro trečdalį (32 proc.) visų mirtinų avarijų.
Beje, įdomu tai, kad pavojingiausia savaitės diena eismo dalyviams – penktadienis. Pirmąjį šių metų pusmetį penktadieniais įvyko 243 įskaitiniai eismo įvykiai. Pavojingiausios keturios valandos – nuo 16-os iki 20-os. Tokiu metu įvyksta per 30 proc. visų eismo įvykių.
Realus skaičius – didesnis?
Kaip LRT.lt kalbėjo Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys, tokia negailestinga statistika rodo, kad visuomenėje vis dar yra asmenų, kurie piktybiškai ignoruoja KET.
„Tol, kol yra vairuotojų, kurie nepripažįsta ir neįsisąmonina, kad greičio ribojimai yra skirti eismo saugumui užtikrinti, – tol situacija keisis vangiai“, – sakė policijos atstovas.
V. Grašys pripažino, kad policijos renkama statistika – tik ledkalnio viršūnė. Tikrieji kasdien daromų KET pažeidimų skaičiai šalies keliuose iš esmės yra didesni. Tačiau natūralu, kad įamžinti visų pažeidėjų tiesiog nėra techninių galimybių.
„Jeigu pritaikytume kriminologinių tyrimų metodiką, kuri atsako į šį klausimą, tai registruotų teisės pažeidimų, ir ypač latentinių, mastas rodo tik dalį tikrojo pažeidimų skaičiaus. Taigi galima numanyti, kad greičio viršijimo atvejų irgi gali būti daugiau, nei yra užfiksuojama. Todėl kuo daugiau bus stacionarių greičio matuoklių, tuo tikslesnė bus užfiksuota situacija ir tuo daugiau pažeidėjų bus laiku identifikuota ir sutramdyta“, – kalbėjo V. Grašys.
Visi radarai – reikalingi
„Via Lietuvai“ paskelbus apie planus automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda įrengti vidutinio greičio matuoklių, į šią žinią itin kritiškai sureagavo kai kurie Seimo nariai. Jie netgi registravo pataisas, kuriomis siekiama peržiūrėti greičio matavimo prietaisų įrengimo metodiką, nes, esą, ne vietoje įrengti radarai skirti tik pasipinigauti.
Netrukus po to „Via Lietuva“ pranešė atsitraukianti ir laikinai atsisakanti savo planų išplėsti šalies keliuose greičio matuoklių tinklą. Paprašytas įvertinti tokią situaciją V. Grašys teigė, kad visos šalies institucijos, tarp jų ir aukščiausios, turi siekti, kad būtų laikomasi KET, ir netoleruoti tų, kurie jas pažeidinėja, ignoruoja ar kitaip apeina.
„Nesiruošiame nei ginti, nei pateisinti taisykles pažeidinėjančių vairuotojų, todėl visuose kelio ruožuose įrengtos greitį kontroliuojančios priemonės yra logiškos ir teisingos. Vairuotojams neturi būti skirtumo, kur ir kiek jų yra. Tų, kurie važiuoja neviršydami leidžiamo vairavimo greičio, nei stacionarūs, nei mobilūs matuokliai, nei juos stabdantys pareigūnai negąsdina“, – pabrėžė Viešosios tvarkos biuro viršininkas.
Nesiruošiame nei ginti, nei pateisinti taisykles pažeidinėjančių vairuotojų, todėl visuose kelio ruožuose įrengtos greitį kontroliuojančios priemonės yra logiškos ir teisingos
V. Grašys
Taip pat skaitykite
Ruošia sugriežtinimų
Vidaus reikalų ministerija (VRM) taip pat neslėpė, kad pagrindinė tragiškų įvykių keliuose priežastis – nesaugus greitis. O tam didelę įtaką daro ir vairavimo kultūros stoka.
Deja, bet daugeliui vairuotojų vis dar priimtina viršyti saugų greitį, o yra ir tokių, kurie piktinasi tais vairuotojais, kurie laikosi nustatyto greičio limito
VRM
„Deja, bet daugeliui vairuotojų vis dar priimtina viršyti saugų greitį, o yra ir tokių, kurie piktinasi tais vairuotojais, kurie laikosi nustatyto greičio limito. Ši problema iš esmės susijusi su vairavimo kultūra ir švietimu“, – LRT.lt skirtame atsakyme nurodė VRM.
Ministerijos teigimu, siekiant gerinti eismo saugumo situaciją keliuose, būtinos kompleksinės ir efektyvios priemonės, kurios pirmiausia užkirstų kelią daugkartiniams nusižengimams. Tam tikslui šiuo metu ruošiamame įstatymų pakeitimo pakete yra nuostata dėl transporto priemonės teisės dalyvauti viešajame eisme sustabdymo, jei jos savininkas nesumokėjęs visų baudų už KET pažeidimus (kai praėjęs terminas jas sumokėti), taip pat baudų padidinimo.
„Baudos už greičio viršijimą neperžiūrėtos nuo 2008 m. ir neatitinka dabartinio pragyvenimo lygio bei gaunamų pajamų. Praktika rodo, kad kuo daugiau viršijamas saugus greitis, tuo mažiau išieškoma baudų.
Įvertinus ekonominės situacijos pokyčius po paskutinio baudų už greičio viršijimą peržiūrėjimo ir siekiant mažinti greičio viršijimo atvejus, siūloma padidinti baudas už greičio viršijimą iki 20 km/h ir iki 30 km/h. Taip pat siūlomas teisės vairuoti atėmimas, kai pakartotinai greitis viršijamas daugiau nei 30 km/h“, – nurodė VRM.
Baudos didėtų kartais
LRT.lt primena, kad įstatymo projektu siūloma nustatyti didesnes baudas už greičio viršijimą iki 20 km/val. (nuo 30 iki 60 eurų vietoje dabartinės baudos nuo 12 iki 30 eurų) ir už greičio viršijimą iki 30 km/val. (nuo 60 iki 120 eurų vietoje dabartinės baudos nuo 30 iki 90 eurų).
Taip pat skaitykite
Kartu siūloma nustatyti, kad už greičio viršijimą iki 40 km/val., kai asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda už greičio viršijimą iki 40 km/val., iki 50 km/val. arba virš 50 km/val., būtų privaloma atimti teisę vairuoti nuo 10 iki 20 dienų.
Už greičio viršijimą iki 50 km/val., kai asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda už greičio viršijimą iki 40 km/val., iki 50 km/val. arba virš 50 km/val., siūloma, kad būtų privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 20 dienų iki vieno mėnesio.
Ministerija detalizavo, kad įstatymų pakeitimo paketo derinimo procesai tarpinstituciniu lygiu užtruko dėl gautų pastabų iš kitų suinteresuotų valstybės institucijų. Šiuo metu svarstomos galimos alternatyvos, taip pat turi būti suderinti siūlomų priemonių įgyvendinimo terminai, kadangi dalis siūlomų priemonių reikalaus kompleksinių IT sprendimų bei papildomo finansavimo.
Kada įstatymų pakeitimo paketas galėtų būti priimtas, VRM nedetalizavo.
