Vyriausybei pasiūlius įpareigoti degalinių valdytojus kainas didinti tik kartą per parą, verslas sako, kad tai skatintų tinklus jas kelti labiau, taip siekiant apsisaugoti nuo nuostolių.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas savo ruožtu pabrėžia, kad kainų didinimą turėtų suvaldyti „viena aršiausių ir didžiausių Europos Sąjungoje“ konkurencija tarp degalinių tinklų.
„Dviejų–trijų dienų konkurencija yra tokia arši, kad tikrai neturėsime tokio papildomo priedo (prie degalų kainos – BNS), kaip ir yra teigiama. Kadangi kainas mažinti galima bet kada dienos eigoje, konkurencija sėkmingai veiks ir čia tikrai vartotojams naudos bus daugiau negu, kaip teigiama, žalos“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė Ž. Vaičiūnas.
„Jeigu ir bus bandymai pirmą, antrą dieną (įvedus įpareigojimą – BNS) padidinti kainą, tai po to natūralu, jog kaina mažės. Reikia suprasti, kad tai nėra kainos mažinimo instrumentas, tai yra kainos stebėsenos instrumentas, kad vartotojai galėtų adekvačiau, tinkamiau pasirinkti“, – pridūrė jis.
Taip ministras kalbėjo Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkui Karoliui Stasiukynui pareiškus, kad neleidus degalų kainos keisti daugiau nei kartą per parą, degalinės jas bus priverstos užsikelti labiau, kad neprekiautų nuostolingai.
„Pavyzdžiui, turime vienintelį tiekėją, matome pasaulinę kainą, bet su vėlavimais ateina didmenininko kaina. Tai (degalinės – BNS) turi atspėti. Kas pirmiausia bus – degalinės turės, bijodamos, kad nedirbtų į nuostolį, tą kainą didesnę užsidėti“, – LRT radijui sakė K. Stasiukynas.
Kaip rašė BNS, Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui įpareigoti degalinių valdytojus kainas didinti tik kartą per parą. Tam dar turės pritarti Seimas.
Energetikos ministerijos teigimu, taip siekiama didinti konkurenciją rinkoje, padėti vairuotojams lengviau planuoti, kada piltis kurą geriausia.
Pasak K. Stasiukyno, didmeninės degalų kainos, ypač prasidėjus konfliktui Artimuosiuose Rytuose, per parą gali keistis ir iki 17 centų už litrą, o esant tokiems svyravimams degalinės turės branginti kurą, jei pardavinėja likučius, brangiau įsigytus didmeninėje rinkoje.
Jo teigimu, ši iniciatyva kuro kainoms gali turėti minimalų efektą bei nespręs pagrindinės problemos, kad degalai Lietuvoje brangesni nei kaimyninėse šalyse.
„Sprendžiam kelių centų klausimą, o paveikslas yra 50 centų klausimas. Pas mus įstatyme įtvirtintas akcizų ir CO2 (dedamosios – BNS) didėjimas nuo kitų metų. (...) Vien tik CO2 iki 2030 metų mums pakels kainą 50 centų pagal dabartinius įtvirtintus visus visus normatyvinius aktus. Turime didžiulę problemą ir šiandien nuo Lenkijos mes skiriamės 50 centų už litrą dyzelino – populiariausio produkto“, – teigė K. Stasiukynas.
Verslo atstovas ragino toliau mažinti akcizus kurui: „Seimas 6 centais sumažino dyzelino kainą ir ji iš karto sumažėjo. Tai parodė, kad einam geru keliu, nes gauna galutinis vartotojas tą nuolaidą.“
Savo ruožtu Ž. Vaičiūnas tikino, jog akcizų pakeitimai galėtų būti svarstomi ateityje, priklausomai nuo karo Artimuosiuose Rytuose ir jo poveikio rinkoms eigos.
„Dėl platesnio sumažinimo tikrai galbūt galima svarstyti ateityje, kai matysime, kokia krizės raida yra. Bet šiuo metu tikrai neprognozuojame, kad krizė pasibaigs čia ir dabar, ir biudžetui tai (akcizų mažinimas – BNS) yra tikrai didelė našta“, – kalbėjo ministras.
Dabar degalų kainų keitimo dažnis šalyje nereglamentuojamas. Tokia tvarka jau taikoma kitose Europos šalyse – Austrijoje, Vokietijoje.
Pataisos, kurioms dar turės pritarti Seimas, siūlomos tebesitęsiant kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose bei laikantis aukštoms naftos kainoms. Jos turėtų įsigalioti nuo birželio.
Ministras: Lenkijai apmokestinus energetikos įmonių viršpelnius, Lietuva galėtų padaryti tą patį
Lenkijai planuojant pasiūlyti viršpelnio mokestį energetikos įmonėms, energetikos ministras sako, kad toks mokestis, jį įvedus lenkams, galėtų atsirasti ir Lietuvoje.
Ministras pabrėžia, kad Lietuva tokį sprendimą turi koordinuoti su Lenkija, kurios koncernas „Orlen“ valdo naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose, kad neiškreiptų rinkos bei nesusidurtų su kuro trūkumu.
„Turime Lietuvos ir Lenkijos situaciją, yra „Orlen“ įmonė. Lenkijai įvedus viršpelnių reguliavimą, tikrai siūlyčiau panašiu veidrodiniu principu Lietuvai elgtis panašiai. Ir tikrai tokie sprendimai galėtų būti priimti“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė Ž. Vaičiūnas.
„Bet būtų logiška ir racionalu palaukti Lenkijos sprendimų ir tada pakankamai operatyviai galėtume sureaguoti, kad neiškreiptume rinkos. Jeigu mūsų sprendimai bus kitokie negu Lenkijos, trumpalaikiame ar vidutinės trukmės laikotarpyje galime susidurti ir su dyzelino trūkumu“, – pridūrė ministras.
Kaip BNS praėjusią savaitę sakė Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domanskis (Andžejus Domanskis), Varšuva balandžio ir gegužės sandūroje turėtų parengti viršpelnio mokesčio modelį energetikos įmonėms, kurios dėl karo Artimuosiuose Rytuose fiksuoja labai aukštas pelno maržas.
Ž. Vaičiūno teigimu, Lietuvos viršpelnio mokestis turėtų būti labai panašus į įvestą kaimynų: „Logiška būtų daryti tokį patį arba labai panašų, galbūt su minimaliais administraciniais skirtumais.“
Pasak jo, apmokestinimas turėtų būti toks, kad nepakenktų dyzelino, benzino ar aviacinio kuro pasiūlai, užtikrintų konkurencingas kainas.
„Tarp šitų dviejų tikslų turime surasti tinkamą balansą“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Ministras patikino, kad toks galimas apmokestinimas aptartas ir su „Orlen Lietuva“.
Ž. Vaičiūno teigimu, dėl karo Artimuosiuose Rytuose sukeltos įtampos energetikos rinkose, išaugo viso pasaulio naftos perdirbėjų maržos, o jų uždirbamų viršpelnių apmokestinimą šalims koordinuoti tarpusavyje nurodė Europos Komisija.
„Jeigu jie daromi tiktai nacionaliniu mastu, galima padaryti klaidą, kuri turės savo pasekmes“, – pabrėžė jis.
Kaip rašė BNS, ES balandžio viduryje pranešė svarstanti siūlymus apmokestinti energetikos įmonių viršpelnį. Ispanijos, Austrijos, Vokietijos, Italijos ir Portugalijos finansų ministrai paragino Briuselį imtis šios priemonės, kad būtų palengvinta vartotojams tenkanti našta.
