LRT.lt visai neseniai rašė apie Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) planus plėsti vidutinio greičio matavimo sistemų tinklą šalyje. Nauji įrenginiai numatyti ir pagrindiniame šalies kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Tokie planai patiko ne visiems – dalis Seimo narių išsakė viešą kritiką, bet LAKD savo ketinimų neatsisako.
Užkliuvo Seimo nariui
2023–2024 m. Lietuvos keliuose planuojama įrengti 6 momentinio greičio matuoklius ir 54 vidutinio greičio matavimo sistemas (VGMS). Pirmą kartą VGMS sistemos atsiras ir pagrindiniame šalies kelyje, automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda.
Pavyzdžiui, įranga bus sumontuota už Kryžkalnio pajūrio link, o matuojamas ruožas tęsis 31 km. Seimo narys Andrius Mazuronis negailėjo viešos kritikos, kad tokiam sprendimui nėra jokio logiško paaiškinimo.
Taip pat skaitykite
„Įdomu, ar tiems, kas priima tokius sprendimus, su galva viskas tvarkoje? <...> Kreipsiuosi į Automobilių kelių direkciją, prašydamas paaiškinti kriterijus, kuriais remiantis nusprendžiama, kur bus statomi greičio matuokliai.
Man atrodo, kad jau akivaizdu, jog mes naudojame greičio kontrolės priemones (ar vidutinius greičio matavimo prietaisus, ar trikojus) ne tam, kad eismas būtų saugesnis, o tam, kad būtų įmanoma surinkti kaip galima daugiau baudų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė jis.
Siūlo palikti spręsti Vyriausybei
LAKD planai nepatiko ir konservatoriui Mindaugui Skritulskui. Pastarasis siūlo įstatymu nustatyti taisykles, kaip keliuose turi būti įrengiami greičio matuokliai. Anot M. Skritulsko, jis su kolegomis jau netgi parengė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas.
Taip pat skaitykite
Jose siūloma, kad kelio ruožas, kuriame įrengti vidutinio greičio matuokliai, negalėtų būti ilgesnis nei 10 km, taip pat nustatomas maksimalus greičio matuoklių skaičius viename kelyje. Nurodoma, kad vidutinio greičio matavimo ruožų gali būti ne daugiau kaip trys, bendras matavimo vietų skaičius gali būti ne didesnis kaip penki.
M. Skritulsko teigimu, dabartinė tvarka, kai greičio matuoklius pagal savo patvirtintą metodiką įrengia LAKD, yra ydinga bei prieštarauja pagrindiniams kontrolės principams.
„Ta pati institucija negali objektyviai įvertinti įrengimo būtinumo, kadangi pagal įstatymu nustatytą metodiką dalis nuo surinktų baudų tenka šios įstaigos vykdomų priemonių finansavimui. Todėl įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad greičio matuoklių įrengimo tvarką priimtų Vyriausybė“, – dėstė konservatorius.
Sureagavo ir LAKD
Po viešumoje kilusio ažiotažo pasisakė ir LAKD. Penktadienį bendrovės išplatintame pranešime teigiama, kad planai plėsti greičio matuoklių tinklą yra aiškiai pagrįsti, o jų vietos parinktos neatsitiktinai. „Pradedant nuo avaringiausių, daugiausia gyvybių nusinešančių vietų. Toks sprendimas buvo priimtas, siekiant padidinti saugumą keliuose ir išsaugoti gyvybes“, – rašoma pranešime.
Pasak LAKD, vieni svarbiausių kriterijų, į kuriuos buvo atsižvelgta priimant sprendimą tęsti greičio matavimo priemonių plėtrą ir nustatant greičio matuoklių įrengimo vietas – vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, eismo įvykių pasekmės, kai nesaugus važiavimo greitis tampa pagrindine eismo įvykius nulėmusia priežastimi, lenkimo ribojimai kelio ruože, įskaitiniai eismo įvykiai ir t. t.
„Galiu patikinti, kad vienintelis motyvas, kodėl įrenginėjame tiek momentinius, tiek vidutinio greičio matuoklius – siekis išsaugoti gyvybes. Nepaisant to, ar greičio matavimo sistemos keliuose yra, ar jų nėra, ar jos fiksuoja vairavimo greitį, ar įrengti kitiems judėjimo parametrams sekti, eismo dalyviai visuomet turėtų rinktis leistiną, t. y. saugų vairavimo greitį. Kiekviena žūtis keliuose yra praradimas, tad, jei greičio matuokliai padeda išsaugoti gyvybes, juos ketiname diegti ir toliau“, – sakė LAKD generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Jo teigimu, žūčių problemai spręsti taikomos kompleksinės priemonės: tai ir dėmesys infrastruktūros plėtrai, eismo saugos priemonių diegimui, visuomenės švietimo kampanijoms, nuosekliam darbui su bendruomenėmis keičiant vairavimo kultūrą. Vis tik, anot M. Švaikausko, nors vairuotojų sąmoningumas keliuose pamažu auga, greičio matuokliai kol kas išlieka viena efektyviausių priemonių, kurios drausmina vairuotojus ir tuo pačiu formuoja saugaus vairavimo įpročius.
„Lietuva yra išsikėlusi ambicingą tikslą – kad keliuose iki 2050 m. nežūtų nei vienas žmogus, Nepaisant to, greitis vis dar yra viena pagrindinių žūčių keliuose priežastimi, tad kai kurios viešojoje erdvėje nuskambėjusios mintys ar pasiūlymai, kokiu greičiu važiuoti, turėtų būti palikti pačių vairuotojų sąmoningumui, kad greičio matuokliai yra tik priemonė susirinkti baudoms ir papildyti valstybės biudžetą, mažų mažiausiai, yra gerokai nutolę nuo realybės“, – teigė M. Švaikauskas.
Greitis reikalauja aukų
Kelių policijos duomenimis, pirmąjį 2023 metų pusmetį šalies keliuose žuvo 72 žmonės, o tai 41 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. 61 proc. tragiškų nelaimių priežastimi tapo būtent nesaugus ar viršytas leistinas greitis.
Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose įrengti 72 momentinio greičio matuokliai ir 131 vidutinio greičio matavimo sistema. Vietas, kuriose bus įrengti greičio matuokliai, galima rasti čia. Sprendimai, kuriuose vietose prioritetiškai statyti matuoklius, priimami pagal atskirą metodiką – pirmiausia įvertinus žūčių statistiką.
LAKD atkreipė dėmesį, kad greičio matuokliai valstybinės reikšmės keliuose nėra dubliuojami – jeigu yra vidutinio greičio kontrolės ruožas, momentinio greičio matuoklių jame nėra.
Valstybinės reikšmės keliuose diegiama ir įranga, žymima informaciniu kelio ženklu Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“, kuri gali nurodyti ne tik, kad yra fiksuojami greičio režimo, bet ir kiti pažeidimai. Ši įranga taip pat fiksuoja, ar transporto priemonės turi galiojančią techninę apžiūrą, civilinės atsakomybės draudimą, sumokėtas kelių mokestis, o nustatytus pažeidimus perduoda į Administracinių nusižengimų registrą.
