Seimo konservatoriai jau ne pirmą kartą imasi kelio ženklų klausimo. Jie ir vėl atkreipė dėmesį, kad dabar stovintys kelio ženklai – sovietinis palikimas, todėl jų dizainą reikėtų keisti. Anot idėjos iniciatorių, dabartinius kelio ženklus būtų galima pakeisti naujais per dešimtmetį. Susisiekimo ministerija skaičiuoja, kad vien valstybinės reikšmės keliuose yra apie 250 tūkst. ženklų, vieno jų įrengimas kainuoja apie 200 eurų.
Keliamas klausimas kas dvejus metus
Konservatorius Kęstutis Masiulis dar 2020 m. atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje esantys kelio ženklai savo dizainu primena sovietmetį. Todėl jų išvaizdą reikėtų keisti, kad būtų labiau panašūs į kitų Europos Sąjungos šalių. Dėl to jis kreipėsi į tuometį susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių.
„Kodėl Lietuva turi turėti tokius pačius ženklus kaip Sovietų Sąjunga, kuri buvo šalis agresorė ir daug Lietuvos žmonių yra nuo jos nukentėję. Estijos visuomenėje diskusijų nekilo, nes savaime suprantama, kad reikia ženklų, kurie būtų panašūs į Suomijos, ir atvykėliai iš Rusijos, ir kitų šalių piliečiai, kirtę sieną, iškart suprastų, kad jie jau išvažiavo iš plačiosios tėvynės“, – dar prieš ketverius metus LRT.lt komentavo Seimo narys.
Taip pat skaitykite
Beje, po dvejų metų, 2022-aisiais, K. Masiulis darkart iškėlė tą pačią mintį ir vėl kreipėsi jau į dabartinį ministrą Marių Skuodį. Politiko argumentai per tuos kelerius metus iš esmės nepasikeitė.
„Ministras Narkevičius žadėjo tartis su specialistais, diskutuoti, bet baigėsi jo kadencija ir sprendimai nebuvo priimti. Šiandien toks kelio ženklų dizainas vis dar yra naudojamas Rusijoje, Baltarusijoje, Kazachstane ir kitur. Simboliškai vis dar esame buvusios SSRS įtakos zonoje.
Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse kelio ženklinimo dizainas pastebimai skiriasi nuo lietuviško. Jeigu jau esame Vakarų pasaulio dalis, neturėtume išlaikyti ir simbolinių, vaizdinių sąsajų su SSRS“, – dėstė parlamentaras.
Vėl užkliuvo
Galbūt sutapimas, bet praėjus dvejiems metams po paskutinio K. Masiulio kreipimosi, dabar Seimo konservatoriai vėl inicijavo diskusijas dėl sovietinio kelio ženklų dizaino.
Taip pat skaitykite
Vienas idėjos iniciatorių, parlamentaras Andrius Vyšniauskas, pažymėjo, kad Lietuvoje naudojamų kelio ženklų grafinis dizainas bei šriftas yra identiškas ar panašus kaip Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose posovietinėse šalyse naudojamų kelio ženklų, kadangi jie taip pat gaminami ir naudojami pagal tą patį sovietinį standartą.
„Aš manau, kad jeigu mes norime gyventi vakarietiškoje visuomenėje, jeigu norime atsisakyti bet kokio sovietizmo apraiškų savo gyvenime, nereikia bijoti ir šitos diskusijos. Nereikia bijoti keisti net tokių dalykų kaip kelio ženklai. Juo labiau kai kalbame, kad tas pokytis galėtų įvykti ne per vienus metus, ne per dvejus metus, o per dešimtmetį. Tiesą sakant, taip natūraliai, kad net nepastebėtume, kad jis įvyko“, – savo sprendimą grindė A. Vyšniauskas.
Kaip LRT TELEVIZIJAI kalbėjo politologas Ainius Lašas, jam tokie siūlymai kelia šiokią tokią šypseną, kadangi, pašnekovo nuomone, skirtumas tarp sovietinio ir vakarietiško kelio ženklų dizaino yra pernelyg menkas, o šių skirtumų prasmė – sunkiai suvokiama.
„Nes jeigu viename ženkle yra stirna ir tai kažkaip indikuoja sovietizmą, o kitame ženkle yra briedis ir tai jau kažkaip indikuoja vakarietiškumą... Aš to nesuprantu, iš tikrųjų kažkokie skauduliai yra pasilikę“, – komentavo jis.
Laukia svarbių atnaujinimų
Reaguodama į naujai seną parlamentarų siūlymą Susisiekimo ministerija LRT.lt atsiųstame komentare teigė, kad Lietuvos Respublika dar 1991 m. lapkričio 20 d. prisijungė prie Kelių eismo ir prie Kelio ženklų ir signalų konvencijų, o šiuo metu KET įtvirtinti kelio ženklai ir jų atvaizdai atitinka Kelio ženklų ir signalų konvencijoje numatytus kelio ženklus ir jų atvaizdus (formą, spalvą, reikšmę, paskirtį ir pan.).
Susisiekimo ministerija taip pat atkreipė dėmesį, kad Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) Vidaus transporto komiteto Saugaus eismo darbo grupė šiemet pabaigė rengti Kelio ženklų ir signalų konvencijoje naudojamų kelio ženklų atvaizdų atnaujinimus. Galutinis dokumentas bus pateiktas valstybėms svarstyti 2024 m. rugsėjo mėnesį.
„Atsižvelgiant į tai, Susisiekimo ministerija mano, kad kelio ženklų dizaino keitimas ne pagal Konvencijos pakeitimus, o pagal kitų valstybių pavyzdžius stokotų teisinio pagrindo, būtų netvarus ir trumpalaikis.
<...> Po to, kai JT EEK Vidaus transporto komiteto Saugaus eismo darbo grupė pritars siūlomiems Konvencijos pakeitimams, Susisiekimo ministerija pradės rengti atitinkamus KET bei Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių pakeitimus, o kelio ženklų dizaino pakeitimas turės teisinį pagrindimą ir atitiks naujausius Konvencijos pakeitimus“, – dėstoma atsakyme.
Lietuvoje – šimtai tūkstančių kelio ženklų
Susisiekimo ministerijos teigimu, valstybinės ir vietinės reikšmės kelių bendras ilgis šalyje yra daugiau kaip 84 tūkst. kilometrų. Akcinės bendrovės „Via Lietuva“ (anksčiau Lietuvos automobilių kelių direkcija) duomenimis, vien tik valstybinės reikšmės keliuose, kurių Lietuvoje yra 21,2 tūkst. km, iš viso įrengta beveik 250 tūkst. kelio ženklų.
„Vietinės reikšmės kelių, priklausančių savivaldybėms, ilgis yra maždaug 63 tūkst. km. Nedisponuojame duomenimis, kiek savivaldybėms priklausančiuose keliuose įrengta kelio ženklų“, – patikslino ministerija.
Pasak jos, vieno standartinio kelio ženklo įrengimas vidutiniškai kainuoja 200 eurų. Į šią kainą įeina kelio ženklo skydas, laikančioji konstrukcija, kelio ženklo įrengimas. „Savaime aišku, priklausomai nuo kelio ženklo matmenų, laikančiosios konstrukcijos sudėtingumo, įrengimo kaštų, kaina gali būti didesnė“, – pridūrė ministerijos atstovai.
