Rudeniui įsibėgėjant, keliuose daugėja susidūrimų su laukiniais gyvūnais. Pasak Aplinkos apsaugos departamento atstovės, tai lemia tiek šalyje išaugusi gyvūnų populiacija, tiek neatsargus vairuotojų elgesys. Siekiant sumažinti šios problemos mastus, pasitelkiamos įvairios priemonės: ir toliau statomos apsauginės tvoros, kuriamos požeminės perėjos, be to, prašoma ir mokslininkų pagalbos.
Kaip LRT RADIJUI sako Aplinkos apsaugos departamento Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Černevičienė, pastaruoju metu su gyvūnais keliuose susiduriama vis dažniau.
„Statistikos tikrai dabar pasakyti negaliu, bet susidūrimai su gyvūnais tikrai yra dažni. Kaip matome, kiekvienais metais jų tik daugėja, kadangi ir gyvūnų populiacija pati atsigauna, ir žmonės labai skuba važiuoti“, – tvirtina pašnekovė.
Anot Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovės Jolitos Orentaitės, dėmesingi vairuotojai privalo būti bet kuriame kelyje, mat gyvūnų elgesio nuspėti tiesiog neįmanoma.
„Reikia pabrėžti, kad nuspėti iš anksto, kur į gatvę išeis laukinis gyvūnas, rudens–žiemos metu yra pakankamai sudėtinga, nes gyvūnų migracija nėra visiškai nuspėjamas dalykas“, – teigia specialistė.
Atsižvelgiant į tai, pažymi J. Orentaitė, visoje šalies teritorijoje imamasi priemonių, galinčių padėti užkirsti kelią šiai problemai. Viena iš jų – statomos tvoros, neleidžiančios gyvūnams išbėgti į važiuojamąją dalį. Pasak LAKD atstovės, patys vairuotojai tvirtina, kad jos iš tiesų pasiteisina.
„Lietuvos keliuose mes jau esame įrengę daugiau nei 900 km tvoros, apsaugančios nuo gyvūnų. Iki 2025 m. (...) esame nusimatę įrengti dar daugiau nei 120 kilometrų tvoros. Pastebime ir girdime iš vairuotojų atsiliepimus, kad ši priemonė, kur yra įrengtos tvoros, iš tiesų yra veiksminga“, – sako pašnekovė.
Bestatant tokias tvoras, anot J. Orentaitės, kartu taikomos ir specializuotos priemonės gyvūnų migracijai, įskaitant požemines perėjas.
„Šiuo metu Lietuvoje yra 15 požeminių perėjų stambiems laukiniams gyvūnams, 14 požeminių perėjų vidutiniams ir smulkiems gyvūnams bei daugiau nei 15 apsaugos sistemų varliagyviams“, – pabrėžia specialistė.
Be to, priduria ji, ieškant būdų, kaip sumažinti avarijų, susijusių su laukiniais gyvūnais, skaičių, aktyviai dirbama ir su mokslininkais.
„Praėjusiais metais, bendradarbiaudami su mokslininkais, išbandėme naują technologiją: viename kelyje įrengėme sistemą, kuri tam tikru šviesos būdu praneštų vairuotojams, jog kelyje ar kelkraštyje yra pastebėtas laukinis gyvūnas. Taip jie galėtų iš anksto reaguoti ir stabdyti automobilį ar kitą transporto priemonę“, – atskleidžia LAKD atstovė.
Kaip pabrėžia D. Černevičienė iš Aplinkos apsaugos departamento, pastebėję kelyje partrenktą gyvūną, vairuotojai turėtų paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešti, kokioje vietoje ir, jeigu atpažįsta, koks gyvūnas yra sužalotas, bei sulaukti atvykstančių specialistų.
„Nuvažiuoti nereikėtų, nes galų gale tamsiu paros metu surasti partrenktą gyvūną, jeigu tiksliai nežinoma vieta, nėra kažkaip pažymėta, yra be galo sunku“, – sako specialistė.
Visgi, per kiek laiko atvyks pagalba, jai tiksliai atsakyti sunku, mat gali užtrukti surasti atsakingą asmenį.
„Jeigu eismo įvykis su laukiniu gyvūnu įvyksta užmiestyje, kur yra medžioklės plotų naudotojai, yra kviečiami medžioklės būrelio ar medžioklės klubo atstovai, kad nutrauktų gyvūno kančias. O jeigu tai vyksta miesto, gyvenvietės teritorijoje, pagal sutartį (...) turėtų atvažiuoti gyvūnų globėjai.
Sutartyje numatytas laikas, kad miesto teritorijoje per 1,5 val. turėtų atvykti gyvūnų globėjai, o ne miesto teritorijoje iki 3 val. gali užtrukti. (...) Dažniausiai įvykiai su gyvūnais nutinka tamsiu paros metu, (...) tai [neaišku], kaip greitai pavyksta surasti medžiotoją, kuris galėtų atvykti ir paimti tą gyvūną“, – tikina D. Černevičienė.
Lietuvos kelių policijos duomenimis, per pirmus šešis šių metų mėnesius Lietuvos keliuose užfiksuotas 2441 techninis eismo įvykis su gyvūnais, iš jų 4-iuose buvo sužeisti žmonės.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
