Valdžia ketina ir toliau smarkiai didinti degalų akcizą, ypač dyzelino, o nuo 2025 m. planuojama įvesti CO2 dedamąją, kuri litrą benzino ir dyzelino pabrangins dar bent keliais centais. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad tokių sprendimų imtis skatina tarptautiniai įsipareigojimai mažinti transporto taršą. Jeigu jų nebus laikomasi, Lietuvai jau už kelerių metų grėstų šimtamilijoninės baudos.
Šią pavasario sesiją Seimas turėtų imtis Aplinkos ministerijos (AM) pateiktų Akcizų įstatymo pataisų. Jomis siūloma mažinti iškastiniam kurui 2023–2025 m. taikomų akcizų lengvatas, nuosekliai didinti gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomus akcizų tarifus. Pagal siūlymą, nuo 2025 m. iškastiniam kurui būtų įvedama CO2 dedamoji.
„Yra priimta eilė įsipareigojimų, Lietuvos, Europos, mažinti degalų vartojimą. Lietuva irgi juos priėmusi ir mes matome, kad vėluojame ypač su transporto taršos mažinimu.
(...) Tai yra nuosekli valstybės politika iš esmės atsisakyti iškastinio kuro, pereiti prie švaresnio, sveikatai tausesnio kitokio transporto, kitokio šildymo, kitokios pramonės, kitokios energetikos ir šitas akcizų paketas į tai orientuotas“, – LRT RADIJUI sako S. Gentvilas.
Aplinkos ministro teigimu, „vietoje to, kad naudotume vietinę atsinaujinančią energetiką“, mes „masiškai siunčiame pinigus į užsienį“, importuodami iškastinį kurą. Anot politiko, šildymo sektoriuje tam tikras proveržis jau įvyko – pavyzdžiui, centralizuotame šildyme naudojami biokuro katilai. Didesnio progreso ministrui norėtųsi ir transporte.
Atsakydamas į nuogąstavimus, kad degalų kainos Lietuvoje ir taip be paliovos kyla, S. Gentvilas tvirtina, jog jos šalyje nesiskiria nuo buvusių prieš 15 metų.
„Tiesą sakant, degalai (degalų kaina – LRT.lt) nekyla 15 metų. Jeigu palyginsime 2008 m. kainas, tai šiandien degalinių švieslentėse yra panašios kainos. Nėra tiesa, kad degalai ypatingai brango“, – sako aplinkos ministras.
Visgi Lietuviškų degalinių sąjungos (LDS) vykdantysis direktorius Vidas Šukys įsitikinęs, kad planuojamiems pokyčiams dabar – netinkamas laikas infliacijos, ekonomikos prasme. Jo teigimu, numatomi didesni akcizai padarytų lietuviškas degalines dar mažiau konkurencingas, o jau dabar situacija – ne iš geriausių.
„Mes jau dabar esami išmesti iš konkurencinės aplinkos Baltijos šalių regione ir Lenkijoje, kada praktiškai dėl 1 cento vyksta konkurencinė kova, ypač tranzitiniam transportui, kuris važiuoja per mūsų šalį į Europą. Ta prasme, mes prarandam klientus. (...) Gi visi puikiai matome, kas įvyko dar prieš karą Ukrainoje, kada Lenkija (...) sumažino dalį akcizo dyzelinui ir praktiškai trečdalis Lietuvos pradėjo važiuoti piltis degalų į Lenkiją. Tas vyksta ir šiandien“, – piktinasi LDS atstovas.
„Lietuva praktiškai liko vienintelė šalis Europos Sąjungoj, kuri nepadarė degalų kainų optimizavimui absoliučiai nieko – nei PVM, nei akcizo, nei dar kažkokių dalykų, kuriuos mes siūlėm. (...) Lietuva nepadarė nieko“, – priduria V. Šukys.
Visgi aplinkos ministras S. Gentvilas pabrėžia, kad Latvijoje degalų kainos – dar aukštesnės nei Lietuvoje, o tikėtis, kad „Lietuva užsidirbs iš dyzelino prekybos“, būtų kvaila.
„Statistika yra internete ir Latvijoje kuras yra brangesnis nei Lietuvoje. Latviai padarė klaidą, nes nebemaišo biodegalų, galvojo taip atpiginti dyzeliną ir benziną. (...) Praeitą vasarą tikrai pats asmeniškai lankiausi, pyliausi 100 proc. iš naftos produktų pagamintą benziną ir jis buvo brangesnis nei Lietuvoj. Latviai paaukojo ekologiją ir, nepaisant to, vis tiek kuras buvo brangesnis.
(...) Čia toks kalbėjimas apie tai, kad Lietuva užsidirbs iš dyzelino prekybos, na, atsiprašau. Mes nesam naftos valstybė, nesam dujų valstybė. Čia tas pats, jei kalbėtų gyvsidabrinių termometrų pardavėjai apie tai, kad verslas turi būti išlaikytas, kai jau atsiradę yra elektriniai termometrai“, – komentuoja politikas.
S. Gentvilo nuomone, LDS atstovo V. Šukio pozicija atliepia „truputį iš praeities balsą“, be to, neatsižvelgiama į galimas baudas, jei tarptautinių įsipareigojimų Lietuva nuspręstų nesilaikyti.
„Visa Europa turim klimato kaitos įsipareigojimus. Lietuva mokės šimtamilijonines baudas jau 2027 m., jeigu nepasieks savo klimato kaitos tikslų. Ir mokės kas – mokės greičiausiai iš bendro biudžeto visi gyventojai. Ne tie, kurie naudoja ir teršia aplinką, naudodami taršų kurą, bet bendras biudžetas“, – akcentuoja aplinkos ministras.
Naudoto transporto pardavėjų asociacijos prezidentas Vismantas Baršys LRT RADIJUI sako, kad nuo 2015 metų gaminami tiek benzinu, tiek dyzelinu varomi automobiliai yra vienodai taršūs, todėl, anot jo, neteisinga labiau didinti akcizą dyzelinui.
„Taršumai yra labai vienodi, kodėl baudžiamas dyzelinas, transportas, krovininiai automobiliai, o paskui verkiama, kad didėja infliacija. Nematau reikalo bausti dyzelino. Bet koks kuras sudega, jis vienodai teršia aplinką naujuose automobiliuose. Taip, senesniuose (...) taršos yra dyzeline daugiau, bet kalbame apie labai senus automobilius“, – teigia V. Baršys.
Tuo metu elektromobilių ekspertas, elektromobilių sistemas gaminančios bendrovės „Elinta Motors“ vadovas Laurynas Jokužis tvirtina, kad ministerija „eina teisingu keliu“, o siekiant didinti švarios energijos gamybą akcizai degalams turėjo didėti jau anksčiau.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
