Šią vasarą kelionės laivais Lietuvoje gali brangti. Apie tai prabilo lengvatos degalams netekę verslininkai, akcentuojantys, kad naujiena jiems buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Neslepiama, kad dėl tokių permainų nukentės ne tik laivais mūsų šalyje pamėgę keliauti gyventojai, bet ir patys verslininkai, o kai kuriems verslams ši permaina gali lemti net ir veiklos baigtį.
Vidaus vandenyse žmones laivais plukdantys verslininkai neslepia nuostabos sužinoję, kad nuo vasario naikinama lengvata degalų akcizui, siekusi beveik 0,4 euro.
„Šią žinią sužinojome turbūt tik vakar vakare. Įtakos (paslaugoms – LRT.lt) greičiausiai tai turės. Procentine išraiška arba skaičiais įvardyti kol kas negalime. Savo tarpininkus ir partnerius esame raštu informavę, kad kainos gali keistis, bet konkrečiai dar nepaskaičiavome“, – teigė Drevernos uosto, iš kurio ne vieną sezoną jau kursavo keltai į Juodkrantę, operatorės bendrovės „Hortivita“ Turizmo padalinio vadovė Liudmila Juknienė.
Žinia, jau ne vieną sezoną iš Drevernos keltu į Neringą suaugusiajam buvo galima nuplaukti už mažiau nei 10 eurų, kiek kelionės kaina gali augti, kol kas, kaip minėta, dar nespėta įvertinti. Aiškinama, kad galimi kainų pokyčiai priklausys nuo laivų degalų sąnaudų kelionei.
„Pavyzdžiui, mūsų greitaeigis keltas, kuris perkelia keleivius iš Drevernos į Juodkrantę, yra greitas, galingas, todėl jo degalų sąnaudos yra didesnės nei lėtaeigio kelto. Reikės atsižvelgti į visus pokyčius ir tik tada priimti sprendimą. Pats žinios pateikimas nebuvo labai malonus: kaip žaibas iš giedro dangaus ir nebuvo laiko suvokti, pasiruošti ir sureaguoti“, – sakė pašnekovė.
Kelionės kaina kils, o užsakomieji reisai taps nuostolingi
Netikėtumu ir naujiena, kuriai nebuvo pasiruošta, žinią apie degalų akcizo lengvatą vadina ir laivą „Raketa“ valdančios viešosios įstaigos „Vandens kelias“ vadovas Nerijus Šilgalis.
„Tai, ar kaina keisis, ar nesikeis, priklauso nuo techninių variklio savybių – kokią išlaidų dalį plaukimui sudaro degalai. Mūsų atveju degalai sudaro didžiąją išlaidų dalį. Visais atvejais, kai didžioji išlaidų dalis padidėja, automatiškai didėja ir mūsų eksploataciniai kaštai. Mes tuos kaštus turėsime kažkaip dengti, o kadangi vienintelės pajamos yra iš bilietų, vienareikšmiškai būsime priversti tą bilietą branginti“, – aiškino N. Šilgalis.
Nelikus galimybės pasinaudoti lengvata, maždaug 10 eurų daugiau gali tekti mokėti ir už keliones iš Kauno į Nidą laivu „Raketa“. Praėjusį sezoną kelionės šiuo laivu kainavo apie 29–59 eurus.
„Kiekvienas pabranginimas yra labai skausmingas, jis visais atvejais dedamas prie kainos ir dėl to kenčia galutinis vartotojas“, – sakė pašnekovas.
Tampa aišku, kad nelikus galimybės naudotis minėta lengvata, nukentės ne tik keliautojai, bet ir patys verslininkai, mat dėl kai kurių reisų jau buvo sudarytos išankstinės sutartys dar senomis kainomis ir susitarimų niekas nenorės keisti.
„Didžioji dalis užsakomųjų reisų būna pasirašyti kur kas anksčiau nei vasario mėnesį. Mūsų atveju iki šios dienos visos sutartys pasirašytos praėjusių metų kainomis. Tas netikėtumas ir ši žinia mus pasiekė vėliau, nei pasirašėme sutartis. Taigi mūsų užsakovai, kurie jau pervedė avansus, net girdėti nieko nenori. Teks prisiimti nuostolius. Kiekviena tona degalų mums brangsta maždaug 400 eurų, o tonos mums toli gražu nepakanka vienam reisui“, – teigė N. Šilgalis.
Kai kuriems verslams naujiena gali būti pražūtinga
Naujieną pašnekovas teigė jau aptaręs ir su kitais šios srities verslininkais, kuriuos žinia taip pat nustebino nemaloniai. Verslininkai tvirtina jaučiantys ir tam tikrą neteisybę.
„Jaučiame labai stiprų neteisybės jausmą. Kai mes skaičiavome, kai kūrėme šią struktūrą, paslaugas, skaičiavome savikainas, investavome į laivus, šio pokalbio net nebuvo. Tai yra dar vienas netikėtas trukdis mūsų veiklai ir dar vienas pagalys į ratus, kai ir šiaip iššūkių netrūko. Ir COVID-19, ir karo klausimai mus tikrai labai stipriai stūmė į nežinia. Tai neprisideda prie mūsų stabilumo, optimizmo ir galimybių išlaikyti tą verslą jo nesunaikinant“, – dėstė pašnekovas.
Neatmetama, kad kai kuriems verslams ši naujiena gali reikšti netgi verslo pabaigą, nes laivininkystė Lietuvoje yra ta sritis, kuri balansuoja ties riba ir jos varomoji jėga nėra pelnas ar verslo logika.
„Bet kiek galima dirbti nuostolingai. Yra tam tikra riba, kai verslas gali nepajėgti atlaikyti tų nuostolių“, – teigė N. Šilgalis.
„Smiltynės perkėlos“ darbo lengvatos išnykimas nepaveiks
Nors kelionės tarp Drevernos, Kauno ir Neringos, tikėtina, brangs, „Smiltynės perkėlos“ darbo ar keltų bilietų degalų akcizo lengvatos išnykimas paveikti neturėtų.
„Taip yra dėl Europos Sąjungos direktyvos, kur yra nustatyti 3 pagrindiniai kriterijai. Mes visus juos atitinkame ir mums lengvata galioja – mums šioje vietoje nėra jokių rizikų. Vienas iš kriterijų – reisas turi būti vykdomas Europos Sąjungos vandenyse. Kadangi Klaipėdos valstybinis jūrų uostas patenka į Europos Sąjungos vandenis, mes patenkame [į juos]. Jeigu plauktume iš Klaipėdos Nidą, nebegalėtume naudotis neapmokestinto kuro akcizu“, – sakė bendrovės „Smiltynės perkėla“ generalinis direktorius Mindaugas Čiakas.
LRT.lt jau skelbė, kad šaltuoju sezonu įmonė taupymo sumetimais buvo priėmusi sprendimą retinti dalies reisų skaičių. Šis sprendimas, anot M. Čiako, pasiteisino ir leido sutaupyti.
„Dabar, kadangi kainos grįžta į senas vėžes, padaugės ir reisų. Vasaros sezonu tikrai bus toks pats grafikas, koks buvo pernai ir užpernai. Kiekvieną žiemą mažiname reisų skaičių, tačiau praėjusią žiemą dar labiau sumažinome dėl energetinių resursų kainų. Nuo balandžio 1 d. daugiau reisų bus ir Senojoje perkėloje, kadangi oras šyla, žmonės daugiau juda, savaitgaliais keltas iš Senosios perkėlos plauks kas pusę valandos“, – teigė M. Čiakas.
Daliai verslų lengvata vis dėlto išliks
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paaiškino, kad VMI išaiškinimas, kaip teisingai vadovautis Akcizų įstatymo nuostatomis, kurios nurodo, kokiais atvejais gali būti taikoma akcizų lengvata laivų degalams, buvo parengtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką.
„Remiantis ja, akcizų lengvata degalams gali būti taikoma tik tais atvejais, kai degalus naudoja laivai, kurie plaukioja Europos Sąjungos vandenyse ir kurie teikia komercines paslaugas (įskaitant žvejybą). Pažymėtina, kad, norint pasinaudoti tokia lengvata, ūkio subjektų vykdoma veikla turi atitikti ne atskirus, o visus šiuo kriterijus“, – dėstė VMI Akcizų administravimo departamento direktorius Žygintas Grekas.
Taip pat akcentuojama, kad pagal ESTT praktiką, Europos Sąjungos vandenimis laikomi tie vandenys, kuriuose paprastai vyksta komercinė jūrinė navigacija. Lietuvoje tai būtų šalies teritorinė jūra, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorija ir Būtingės naftos terminalo akvatorija.
„Lietuvos vidaus vandenys, pavyzdžiui, Nemunas ir kitos upės, taip pat ežerai, Kuršių marios (išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją) ir kiti vandens telkiniai, kuriuose įprastai negali vykti komercinė jūrinė navigacija, lengvatos taikymo kontekste negali būti laikomi Europos Sąjungos vandenimis“, – teigė Ž. Grekas.
