Naujienų srautas

Eismas2021.05.29 16:23

Hibridiniai automobiliai: kuo skiriasi HEV, PHEV bei MHEV ir ar ateityje juos užgoš elektromobiliai?

LRT.lt 2021.05.29 16:23
00:00
|
00:00
00:00

Vidaus degimo ir elektros variklius turintys hibridiniai automobiliai jau nestebina. Hibridai leidžia mėgautis abiejų variklių privalumais, sutaupyti degalų ir nevaržo laisvės keliauti net tolimus atstumus. Gamintojai siūlo įvairias hibridines pavaras, todėl svarbu žinoti jų skirtumus, privalumus ir išsirinkti pačią efektyviausią, geriausiai poreikius tenkinančią sistemą, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

PHEV galima naudoti kaip elektromobilį

Atradę hibridinių sistemų privalumus, gamintojai pradėjo ieškoti, kaip tokias pavaras dar labiau patobulinti. Viena iš krypčių – didesni akumuliatoriai, kuriuos galima įkrauti iš elektros tinklo. Tokie hibridai vadinasi „Plug-in Hybrid Electric Vechicle“, arba trumpiau – PHEV.

„Jei vairuotojas garaže turi kištukinį lizdą ir gali kiekvieną vakarą įkrauti akumuliatorių, PHEV gali būti neblogas pasirinkimas. Gamintojai skelbia, kad įkraunami hibridai, naudodami tik elektros energiją, nuvažiuoja apie 50–60 kilometrų. Realiomis sąlygomis bus šiek tiek mažiau, bet jie važiuoja elektra. Jei kasdien norisi važinėti ekologiškai ir tyliai, patinka elektros technologija ir pavara, bet elektromobilis netenkina, o šeimoje galimas tik vienas automobilis, išeitis gali būti PHEV“, – tokias sistemas turinčių modelių privalumus ir tinkamumą vardija konkurso „Lietuvos metų automobilis“ komisijos narys, automobilių žurnalistas Egidijus Babelis.

Prieš dešimtmetį trečios kartos „Toyota Prius PHEV“ tapo vienu pirmųjų iš tinklo įkraunamų masinei produkcijai skirtų hibridinių modelių. Tuo metu vien elektros energija jis galėjo įveikti apie 20 kilometrų.

Dabar PHEV automobilių galimybės gerokai išaugo. Pavyzdžiui, kompaktiškas miesto visureigis „Ford Kuga PHEV“ vien elektros režimu gali įveikti iki 56 kilometrų (pagal WLTP), todėl važinėjant tik mieste kasdien galima nesudeginti nė lašo degalų, o visiškai įkrauti akumuliatorių pavyks per tris su puse valandos. Kai prireikia nuvažiuoti toliau, automobilis naudoja ir elektrinį, ir vidaus degimo variklius, o vidutinės benzino sąnaudos tėra 1,4 l/100 km.

Degalus taupantys, paprastai naudojami HEV

Populiariausia tarp gamintojų hibridinė sistema HEV (angl. „Hybrid Electric Vechicle“) yra optimaliausias variantas norintiems geros degalų ekonomijos, universalumo ir paprastos eksploatacijos. Tiek profesinei veiklai, tiek asmeniniams reikalams hibridinį automobilį naudojanti vairavimo instruktorė ir „Geriausios Lietuvos vairuotojos“ titulą ne kartą pelniusi Olga Židovlenkova nesigaili prieš penkerius metus pasirinkusi būtent tokią sistemą turintį hibridą.

„Pirmą kartą hibridinį automobilį išbandžiau prieš dešimt metų. Tada labai sužavėjo degalų sąnaudos ir tyla važiuojant. Galiausiai priėmiau sprendimą įsigyti tokį automobilį. Jis man tarnauja darbe – mokau vairuoti, naudoju ir savo poreikiams: ne tik mieste, bet ir kelionėms į užmiestį, pavyzdžiui, grybauti“, – pasakoja O. Židovlenkova.

Nors pradinė investicija buvo kiek didesnė nei automobilis su vidaus degimo varikliu, per kelerius metus skirtumas atsipirko, nes hibridą reikia mažiau prižiūrėti, o degalų sąnaudos – mažesnės nei dyzelinio variklio.

„Jei išnaudoji hibridinę sistemą ir važiuoji labai ekonomiškai, galima pasiekti vidutines 3,9 litro sąnaudas šimtui kilometrų mieste. Mišriu režimu apie 4,7–4,9 litro. Žiemą truputį daugiau, bet vis tiek vos perlipama 5 litrų riba“, – patirtimi dalijasi O. Židovlenkova.

Daugybę naujausių automobilių išbandantis E. Babelis pabrėžia, kad tradiciniai hibridai yra optimaliausias pasirinkimas, ypač jei galimybės įkrauti elektromobilio ar PHEV akumuliatorius yra ribotos.

„Manau, paprastas hibridas yra geriausias pasirinkimas. Naujausi modeliai turi didesnes baterijas, vien elektra gali nuvažiuoti daugiau. Dažnai jie ne ką brangesni už benzininius ir dyzelinius modelius. Paprastas hibridas yra tarsi tradicinis automobilis – važiuoji, pili degalus, važiuoji toliau. Protingai važiuojant sąnaudos gali būti stebuklingai mažos, bet ir nesistengiant modernūs hibridai vis vien bus kiek taupesni už įprastus vidaus degimo variklius“, – teigia E. Babelis.

Šiuo metu gamintojai siūlo plačią hibridinių modelių gamą, todėl galima suderinti praktiškumą, komfortą ir ekonomiją. Pavyzdžiui, rinktis tradicinį kompaktinės klasės hečbeką „Toyota Corolla Hybrid“, o norintys didelio šeimyninio modelio gali išmėginti universalą „Ford Mondeo Hybrid“ arba visiškai hibridinį „Ford Kuga“. Vidutinės abiejų šių modelių degalų sąnaudos siekia vos daugiau nei 5 litrus šimtui kilometrų.

Kompaktiška MHEV sistema

MHEV (angl. „Mild hybrid“) technologija nėra naujiena, mat į automobilius diegta jau prieš dvidešimt metų, tačiau tobulėjant šios sistemos įrangai, ją į savo modelius gamintojai deda vis dažniau. Jos privalumai – kompaktiškumas ir galimybės mažinti degalų sąnaudas nenaudojant didelių akumuliatorių ir elektros variklių.

„Dabar moderni 48 V baterijos sistema, kuri neapkrauna generatoriaus, netrukus taps norma. Rinkoje kone kiekvienas automobilis ją turi. Vieni pabrėžia „mild hybrid“, kiti apie ją nekalba. Automobilių gamintojai priversti mažinti CO2 ir degalų sąnaudas, o ši yra tik viena iš daugelio moderniųjų technologijų, kuri to leidžia pasiekti, tačiau nėra visavertė hibridinė sistema“, – pastebi E. Babelis.

„Mild hybrid“ sistema montuojama šalia vidaus degimo variklio, padeda jam, kai reikia daugiau galios arba riedėti laisva eiga. Taigi elektros variklis-generatorius neleidžia važiuoti naudojant tik elektros energiją, kaip tradiciniai ar „Plug-in“ hibridai, tačiau vis tiek tai yra efektyvu.

Pavyzdžiui, pajudant iš vietos, kai fiksuojamos didžiausios vidaus degimo variklio degalų sąnaudos, elektros variklis-generatorius mažina apkrovą, leidžia automobiliui pajudėti lengviau ir tolygiau, taip mažina ir degalų sąnaudas.

„Mild hybrid“ padeda ir automobiliui riedant. Pavyzdžiui, atleidus akceleratorių vidaus degimo variklis toliau veikia, bet palaikyti greitį padeda elektros variklis-generatorius. Kai kurie modeliai tokiu režimu gali riedėti net iki 40 sekundžių.

Visaverčiai išnaudojant tokią sistemą degalų sąnaudas galima sumažinti net daugiau nei 20 proc., palyginti su identišku tik benzinu varomu automobiliu. Be to, „Mild hybrid“ leidžia geriau išnaudoti „Start-Stop“ sistemos privalumus ir sklandų darbą.

Maža to, ji gali būti montuojama į nedidelius modelius neaukojant erdvės. Pavyzdžiui, „Mild hybrid“ sistema aprūpintų kompaktiškų automobilių tiek interjero, tiek bagažinės erdvė nenukenčia, bet galima mėgautis geresne degalų ekonomija.

Ar elektromobiliai išstums hibridus?

Daugelis ekspertų teigia, kad ateitis priklauso elektromobiliams. Į tai atsižvelgia ir gamintojai, o daugelis savo gamoje jau turi tik elektra varomų modelių. Pavyzdžiui, „Volkswagen“ – kompaktišką „ID.3“ ir SUV „ID.4“, o „Ford“ pirkėjams siūlo sportišką miesto visureigį „Mustang MACH-E“, kuris pagal specifikaciją gali įveikti nuo 340 iki beveik 500 kilometrų. Nepaisant sparčiai didėjančios elektromobilių pasiūlos, hibridiniai modeliai neturėtų išnykti.

„Elektromobiliai ir jų infrastruktūra vis dar netenkina daugumos vairuotojų poreikių ir yra santykinai brangūs. Automobilių gamintojai turi prisitaikyti prie Europos Sąjungos reikalavimų mažinti emisijas, o kai iš vidaus degimo variklių, taršos požiūriu, jau išspausta praktiškai viskas, normas atitinka tik hibridinės pavaros. Todėl hibridų tik daugės“, – prognozuoja E. Babelis.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą