Į kompensacijas už įsigytą naują elektromobilį pretenduoti gali jau ir verslo įmonės, ne vien fiziniai asmenys. Tam Aplinkos ministerija numačiusi 2 milijonus eurų. Tikimasi, kad verslas subsidijomis pasinaudos aktyviau nei eiliniai gyventojai. Ekspertai sako, kad pagrindinė tokio vangumo priežastis – labai didelė elektromobilių kaina, taip pat infrastruktūros trūkumas bei maža pasiūla.
Nors elektromobilis yra ekologiška ir ekonomiška transporto priemonė, garažuose ar stovėjimo aikštelėse jį pamatyti vis dar retas įvykis, iš beveik pusantro milijono Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių tik kiek daugiau nei 2 tūkstančiai varomi vien elektra, t. y. mažiau nei 1 proc. viso šalies automobilių ūkio. Valstybės įmonė „Regitra“ savo tarnybinių mašinų parke turi elektromobilį, tačiau tik vieną, ir tą patį nuomojasi, nes, pasak atstovo, pirkti per brangu. Visgi kaina, esą, ne vienintelė problema, stabdanti žmones.
„Savaime suprantama, kaina yra didelė. Tai labai smarkiai priklauso nuo paskatų, t. y. kokios paskatos, kokios naudos yra tam, kuris įsigyja (…). Kitas dalykas, jeigu šeimoje yra vienas automobilis, tai vargu, ar tai bus elektromobilis. Nebus, nes kelionėms infrastruktūros nėra. Reikia labai gerai planuoti, reikia žiūrėti, ar įkrovimo stotelių maršrute yra. (…) Aš tiesiog matau, kad nėra komplekso visų sprendimų, kažkokios logikos, kad mane skatintų įsigyti transporto priemonę“, – sakė „Regitros“ direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.
Šiemet Aplinkos ministerija ėmėsi skatinti gyventojus pirkti kuo mažiau taršias transporto priemones. Nuo balandžio vairuotojai, įsigiję naują arba naudotą elektromobilį, gali gauti nuo 2 iki 4 tūkstančių eurų siekiančią kompensaciją. Nuo spalio 19 dienos tokia pati subsidija pradėta taikyti ir verslui. Už kiekvieną naują elektromobilį įmonė gali gauti nuo 4 iki 10-ies tūkstančių eurų, priklausomai nuo automobilio klasės. Dėl kompensacijos įmonės galės kreiptis iki vasario 1 dienos arba kol baigsis projektui skirtos lėšos.
„Visos verslo įmonės gali teikti paraiškas šitiems projektas įgyvendinti. Iš viso iš Klimato kaitos programos lėšų skirti 2 milijonai eurų. (…) Vienas verslo subjektas gali prašyti ne daugiau nei 200 tūkstančių subsidijos. Tai ne daugiau kaip 200 tūkst. eurų parama yra mokama vienam verslo subjektui“, – pasakojo Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovė Austėja Jonaitytė.
Viliamasi, kad numatytos subsidijos verslui labiau išjudins elektromobilių rinką Lietuvoje, mat gyventojai tokia parama kol kas naudojasi vangiai. Kur kas geresnis sprendimas ir rezultatas, pasak ekspertų, būtų kompensacijas taikant platesniu mastu.
„Skatinimas, jeigu jis būtų proaktyvesnis, ne tik elektromobiliams, o įvairiems automobiliams, kurie yra mažiau taršūs, manau, kad tokiu atveju turėtų žymiai didesnį poveikį. O jeigu kalbėtume tiesiog apie elektromobilių skatinimą, tai čia subsidija nėra viskas. (…) Subsidija yra tik viena dalis, kita dalis yra tai, ką pati rinka gali pasiūlyti. Tai netgi jei atsirastų žymiai didesnė dalis žmonių, kurie norėtų įsigyti elektromobilį, nebūtinai kiekvienam tai pavyktų padaryti, nes asortimente (tiek naujų, tiek naudotų) šie automobiliai sudaro dar mažą dalį“, – pastebėjimais dalijosi skelbimų portalo „Autoplius.lt“ vadovas Artūras Mizeras.
Atrodo, šalies gatvėse daugiau netaršių automobilių kol kas tėra jei ne utopija, tai tolima svajonė. Lietuviai neišgali pirkti visiškai naujų automobilių, ką jau kalbėti apie elektromobilius, kurie už benzininius dvigubai brangesni. Šiuo metu visų Lietuvoje registruotų automobilių senumo vidurkis – 15 metų. Tačiau lietuviai per pusmetį išnaudojo beveik 8 mln. eurų, skirtų išmokoms už taršių automobilių sunaikinimą. Gautus pinigus gyventojai išnaudojo ne elektromobiliams, o dviračiams ir paspirtukams pirkti.
