Eismas

2019.06.20 05:30

Vilnius dėlioja prioritetus: greitesnis viešasis transportas kitų eismo dalyvių sąskaita?

šviesoforai viešajam transportui galėtų atsirasti jau kitąmet
Vytenis Kudarauskas, LRT.lt2019.06.20 05:30

Vilniaus savivaldybės atstovai tikina, kad viešajam transportui skirti šviesoforai miesto autobusus ir troleibusus paverstų patrauklesne alternatyva keliauti mieste, nes viešasis transportas galėtų važiuoti greičiau. Tačiau ar realu, kad šis siekis virs realybe, o jei taip, kada pamatytume pirmuosius pasikeitimus?

Šviesoforai, skirti viešajam transportui, nėra naujovė. Kaip teigia Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Kamaitis, tokios priemonės naudojamos ne vienoje Europos valstybėje.

„Kitose Europos šalyse ir miestuose yra taikoma tokia praktika, kai naudojami šviesoforai, skirti tik viešajam transportui. Daugiausia jie naudojami tuose miestuose, kur yra tramvajų, tačiau yra pavyzdžių, kur specialūs šviesoforai įrengiami ir miesto troleibusams bei autobusams.

Remdamiesi tokia praktika, Susisiekimo ministerijai pasiūlėme papildyti Kelių eismo taisykles ir Šviesoforų įrengimo taisykles, kad būtų numatytas ir aptartas tokių šviesoforų įrengimas“, – LRT.lt sako T. Kamaitis.

Kad Susisiekimo ministerija į tokį siūlymą tikrai žiūri teigiamai, patvirtina ir jos atstovas Vidmantas Pumputis.

„Susisiekimo ministerija vienareikšmiškai palaiko šį Vilniaus savivaldybės siūlymą, nes panašūs sprendimai veikia ir kitose Vakarų šalyse. Kai prie šviesoforo privažiuoja viešasis transportas, užsidega jam skirtas žalias signalas. Tačiau tai yra sprendžiama dviem būdais.

Pirmasis, kad privažiavus visuomeniniam transportui jam žalias signalas užsidega greičiau nei kitiems eismo dalyviams.

Kitas būdas, kai skiriama speciali sekcija, joje užsidega žalias signalas ir viešasis transportas tiesiog pravažiuoja“, – pasakoja V. Pumputis.

Pasak T. Kamaičio, įrengus specialių šviesoforų, viešasis transportas reguliuojamas sankryžas galėtų įveikti 3–5 sekundėmis greičiau. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nedaug, tačiau specialistas pastebi, kad jau įveikiant vieną maršrutą bendras kelionės laikas būtų pastebimai trumpesnis, nekalbant apie tai, jog per visą dieną keleiviai sutaupytų dar daugiau laiko.

Ką daryti su kitais eismo dalyviais?

Vis dėlto V. Pumputis pastebi, jog, prieš priimant sprendimus dėl KET pakeitimų, turi būti išspręstos tam tikros problemos.

„Reikia išsiaiškinti galutinę viziją, kaip būtų naudojamos A juostos. Jei jomis važiuos elektromobiliai, taksi, yra siūlymas jomis leisti naudotis ir motociklams, tokiu atveju reikia išspręsti, kaip turėtų važiuoti jie. Nes jei užsidegtų žalias šviesoforo signalas autobusams, kiti eismo dalyviai, esantys A juostoje, neturėtų, kur pasitraukti“, – LRT.lt akcentuoja V. Pumputis.

Jei visgi viešajam transportui skirtų šviesoforų idėja būtų palaiminta, T. Kamaitis tikina, kad jais naudotis galėtų tik miesto viešasis transportas – autobusai ir troleibusai. Tai reiškia, kad kiti eismo dalyviai, kurie turi teisę naudoti specialiai paženklintas A juostas, šiais šviesoforais vadovautis negalėtų. Tačiau kaip tai sukontroliuoti?

„Kadangi šios priemonės orientuotos į viešąjį transportą, manau, negali būti ir kalbos, kad šiais šviesoforais galėtų naudotis ir kitos transporto priemonės.

Manau, kad logiška ir saugu būtų, jei tai, kas gali naudotis viešojo transporto juosta, priklausytų nuo tvarkos. Todėl kelio ar gatvės savininkas, atsakingas už eismo organizavimą, turėtų nustatyti, kad tomis juostomis, kuriose įrengti tokie šviesoforai, gali važiuoti tik viešasis transportas“, – kaip spręsti šią problemą, svarsto T. Kamaitis.

Kalbėdamas apie vietas, kuriose tokių šviesoforų galėtų atsirasti, specialistas įvardija ne tik konkrečias vietas, bet ir tai, kodėl būtent jos būtų tinkamiausios šviesoforams įrengti.

„Šiuo metu turime du planus. Vienas – prioritetas anksčiau įveikti reguliuojamą sankryžą tais atvejais, kai viešojo transporto stotelė įrengta priešais sankryžą. Pavyzdžiui, Kalvarijų ir Upės, Goštauto ir Vienuolio, Lukiškių ir Gynėjų gatvių sankryžose.

Antras tokių šviesoforų panaudojimo planas – kai yra trišalės (T formos) sankryžos ir kraštinė juosta, kuria važiuoja viešasis transportas, jam žalias šviesoforo signalas degtų visada arba įsijungtų dažniau. Pavyzdžiui, Kareivių gatvėje, Konstitucijos ir Linkmenų g. sankryžoje, Laisvės prospekte yra tokia sankryža“, – paaiškina T. Kamaitis.

Patrauklesnis viešasis transportas – kitų eismo dalyvių sąskaita

Mieste atsiradę nauji šviesoforai neišvengiamai padarytų įtakos ir kitiems eismo dalyviams, pavyzdžiui, automobilių vairuotojams. T. Kamaitis tikina, kad neigiamas efektas būtų minimalus. Pavyzdžiui, jei būtų diegiama sistema, kai viešajam transportui leidžiama pajudėti anksčiau, tai kiti eismo dalyviai prarastų tik apie 3–5 sekundes.

Tačiau V. Pumpučio manymu, neigiamas poveikis būtų didesnis ir kitiems eismo dalyviams juntamas kur kas labiau.

„Neišvengiamai nutiks taip, kad eismas stos dažniau, ypač intensyviose sankryžose. Pavyzdžiui, Saltoniškių mazgas, ten būtų stabdomas eismas ir šioje vietoje pasekmės būtų juntamos gana ryškiai. Kiek teko matyti, autobusai ir troleibusai ganėtinai ilgai lūkuriuoja prie šviesoforo ir, norint jiems leisti važiuoti greičiau, tai būtų daroma kitų eismo dalyvių sąskaita“, – teigia V. Pumputis.

Pašnekovas įžvelgia ir teigiamą to pusę: tikėtina, kad pagerinus viešojo transporto patrauklumą dalis automobilių vairuotojų pakeistų savo įpročius.

„Žvelgiant iš miesto intereso, visuomeninis transportas, kaip ir didžiosiose Vakarų sostinėse, yra prioritetas. Viešasis transportas tampa patrauklus, kai galima tiksliai planuoti kelionės laiką, žinoti, kad iš vieno taško į kitą tikrai galima nuvažiuoti per tam tikrą laiką. Todėl viešajam transportui skirti šviesoforai tikrai gali prisidėti prie visuomeninio transporto populiarinimo“, – svarsto V. Pumputis.

Dar vienas klausimas, kuris gali kelti nepatogumų kitų transporto priemonių vairuotojams, – tai patys šviesoforai. Kyla rizika, kad jei viešojo transporto šviesoforai bus panašūs į tuos, kurie skirti bendram eismo srautui reguliuoti, tai gali sugluminti kitus eismo dalyvius.

„Kitos šalyse naudojamos įprastos šviesoforo šviesos, tačiau naudojami kitokie simboliai. Kokį sprendimą priimti mūsų atveju, dar diskutuosime su savivaldybe.

Tačiau principas yra toks, kad būtų tik autobuso linijai skirtas šviesoforas, tai yra, prie jo privažiavus viešajam transportui, atskiras šviesoforas užsidegtų tik šiai eismo juostai“, – patikslina V. Pumputis.

Pakeitimų gali atsirasti kitais metais

Nors Vilniaus miesto siūlymas dar gana naujas, tačiau V. Pumputis tikina, kad jis rimtai svarstomas ir jei bus atsakyta į visus klausimus, priimti naujus KET reikalavimus problemų nebus.

„Manome, kad realu, jog jau šiemet būtų pritarta KET pakeitimams, kurie reikalingi tokiems šviesoforams įrengti“, – teigia V. Pumputis.

T. Kamaitis tikina, kad jei naujiems šviesoforams būtų uždegta žalia šviesa, juos įrengti ilgai neužtruktų.

„Jei KET ir kitos taisyklės būtų pakeistos ir papildytos, Vilniaus miesto savivaldybė pradėtų tam tikrų vietų šviesoforinio reguliavimo pakeitimų projektavimą ir tais pačiais metais galėtų atsirasti ir pirmieji šviesoforai, skirti viešajam transportui“, – prognozuoja T. Kamaitis.