„Patarnauti Bažnyčiai yra kaifas“, – sako 20-metis Tomas Kemzūra, vis grįžtantis į gimtuosius Druskininkus, nors jau pusantrų metų gyvena Vilniuje, kur studijuoja žurnalistiką.

Tomas bažnyčioje patarnauja beveik penkerius metus. Čia jis atsidūrė, kai jam buvo 15 metų, nes su draugu Martynu atėjo į mišias pasižiūrėti į naująjį kleboną Vaidą Vaišvilą – kunigą, kuris gatvėje nedėvi sutanos, sportuoja ir neslepia retkarčiais parūkantis.

„Taigi vis tiek žvaigždė! Pas mus į kaimelį atvažiavo kunigas, kuris rūko ir sportuoja. Tada prieš mišias prieina klebonas ir taip žiūri į mus, mes – į jį. Sako: „Sveiki, ateikit patarnaut“. Mes su draugu susižiūrim: „Gerai, sakom, einam“, – juokiasi.

Tomas kunigu būti nenori, bet tokių minčių jam vis kyla. Pasak jo, daug žmonių galvoja, kad jei jau jaunas žmogus patarnauja mišiose, tai greičiausiai ir bus kunigu. Tiesa, Tomas girdi ir įžeidžiančių pasakymų.

„Yra tokių žmonių, kurie sako: „Tai ką – tu čia pedofilas irgi būsi?“ Tada supranti, kad toks žmogus labai riboto mąstymo, palinksi galva ir, kaip sakant, duodi durniui kelią“, – guodžiasi Tomas.

Jaunuolis džiaugiasi, kad Druskininkų klebonas Vaidas Vaišvilas ėmėsi iš esmės tvarkyti miesto bažnyčią, kuri šiandien turbūt viena moderniausių Lietuvoje. Bažnyčios tualetas atsirakina su piršto antspaudu.

„Jeigu pati bažnyčia graži, suremontuota, tai ir tualetas turi būti gražiai suremontuotas“, – pabrėžia Tomas Kemzūra.

„Nepaprasti žmonės“ – laida apie žmones, be kurių Lietuva būtų kitokia. Čia kalba mažai žinomi, dažnai antrame plane liekantys žmonės, kurių istorijas būtina išgirsti, nes jiems rūpi. Rūpi ne tik jų kiemas, bet ir kas yra šalia jo – kaimynai, nepažįstamieji arba tiesiog tie, kuriems sunkiau gyventi.

Ved. Edvardas Kubilius.