„Mes visi įpratę gaudyti, vytis tuos pinigus, kuo daugiau visko pamatyti. O kada sustoti? Sustoji, kai išeini į pensiją… Labai džiaugiuosi sustojęs, bent jau trumpam“, – sako jau pusmetį be darbo Vilniuje gyvenantis 37-erių Kęstas Plauška.

Prieš tai Kęstas beveik dešimtmetį dirbo amerikiečių logistikos kompanijoje, kurioje uždirbo labai gerai. Tačiau pripažįsta – jo širdis gamtos moksluose, mat jūrų biologo išsilavinimą turintis specialistas dar prieš tai Klaipėdoje dirbo mokslinį darbą, yra dalyvavęs ekspedicijoje Arkties vandenyne.

„Visko labai labai daug pamačiau. Įsivaizduokit, išeini į laivo denį ir matai, kaip didžiuliai banginiai renka žuvis iš tinklo. Jaunam mokslininkui, jaunam žmogui, kuris smalsus, viskas įdomu. Ten buvo nuostabios galimybės“, – prisimena Kęstas, apgailestaudamas, kad šio darbo teko atsisakyti – negali dirbti iš idėjos, kadangi turi išlaikyti šeimą, augina ketverių metų sūnų.

Kęstas šiaip – kaimo vaikas, kilęs iš Šilalės rajono, ir nuo pat vaikystės labai myli gamtą. Jis pabrėžia, kad Vilniuje jam gamtos netrūksta, priešingai, jos labai daug. Tik, pasak Kęsto, reikia gebėti ją pastebėti ir pajausti.

Žiniasklaidos akiratyje Kęstas atsidūrė vasarą, kai eidamas pajūriu netoli Juodkrantės rado į krantą išmestą negyvą kardžuvę – žuvį, kurios Baltijos jūroje būti neturėtų.

„Tai tikrai nekasdienis įvykis. Tikrai ne visi yra susidūrę su tokia žuvimi, kuri, kaip paršiukas, didžiulis, sveria 40 kilogramų. Jos žarnynas kaip žmogaus. Pranešiau mokslininkams, tai jie ten vartė ją kaip stebuklą“, – linksmą nutikimą prisimena 37-erių jūrų biologas Kęstas Plauška.

„Nepaprasti žmonės“ – laida apie žmones, be kurių Lietuva būtų kitokia. Čia kalba mažai žinomi, dažnai antrame plane liekantys žmonės, kurių istorijas būtina išgirsti, nes jiems rūpi. Rūpi ne tik jų kiemas, bet ir kas yra šalia jo – kaimynai, nepažįstamieji arba tiesiog tie, kuriems sunkiau gyventi.

Ved. Edvardas Kubilius.